Pasikvietė į svečius, kad apvogtų Jūrės miestelio (Kazlų Rūdos sav., Marijampolės apskr.) gyventojas Vytautas Kuncevičius (38 m.), anksčiau kalinio duonos ragavęs už plėšimą ir prezidento malonės dėka grįžęs į laisvę anksčiau laiko, dabar vėl pasiųstas kalėti į pataisos namus pusę metų. Tokį nuosprendį paskelbė Marijampolės rajono apylinkės teismas, pripažinęs Vytauto kaltę dėl įžūlios vagystės.
Šių metų rugsėjo 12 dieną Vytautas, sumanęs užsukti pas to paties miestelio gyventoją Vytautą Andziulį, pakeliui sutiko kartu su šiuo vyru gyvenantį jo giminaitį, kuris paaiškino, kad Andziulio namai tušti - abu užsiėmę rimtais darbais ir būsią tik vakare. Vytautas Kuncevičius perdavė sutiktajam savo kvietimą abiem atvykti vakare pas jį į namus pasisvečiuoti. Po trumpučio pokalbio vyrai išsiskyrė, tačiau V. Kuncevičius į namus neskubėjo. Įvertinęs situaciją, kad Andziulio namai iki vakaro bus tušti, jis pasuko jų link ir iš sandėliuko pavogė suvirinimo aparatą, ruberoido ir dar šio to.
Vakare V. Kuncevičius sulaukė sutartų svečių. Tuoj visi apsėdo stalą ir pradėjo kilnoti stiklelį. Po kurio laiko puotos šeimininkas, nepastebimai pasišalinęs iš kambario, sėdo į sugyventinės automobilį ir vėl nurūko į netoliese esančius Vytauto Andziulio namus. Šiuokart vagišius įsibrovė į bičiulio gyvenamąsias patalpas ir išsinešė dujinę viryklę bei dujų balioną. Įžūlus vagis, parsivežęs sugėrovo daiktus, vėl lyg niekur nieko sėdo prie vaišių stalo. Juk turėjo progą "aplaistyti" sėkmingą žygį!
Į apvogtus namus po išgertuvių sugrįžęs V. Andziulis kitą dieną pastebėjo, ko netekęs, ir kreipėsi į Kazlų Rūdos policiją. Pareigūnai netruko išaiškinti, kad šio Vytauto daiktus, pasinaudojęs proga, kai buvo tušti namai, pavogė kitas Vytautas - "vaišingasis", iš anksto surengęs puotą. Pastarasis negalėjo neigti savo kaltės, nes per kratą jo namuose buvo rasti visi pavogtieji daiktai. Vytautui Kuncevičiui neteko ilgai sielotis laukiant teismo sprendimo - teismas įvyko pagreitinto proceso tvarka, kaip leidžia pernai įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas.
Sėkmę "aplaisčiusios" vaišės kartu buvo ir išsiskyrimo, paskutiniosios, šių sugėrovų vaišės - juk vagis ir jo auka kurį laiką tikrai neturėtų taikiai sėsti prie bendro stalo.
