Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus rajono PK kriminalistai per nepilną mėnesį surado jau trečio asmens, rajono policijoje ieškoto kaip dingusio be žinios, palaikus. Visais atvejais dingusieji buvo nužudyti ir užkasti. Anot Vilniaus rajono PK vyr. komisaro Mečislovo Poplavskio, jokiu būdu nereikėtų manyti, kad tokie šiurpūs susidorojimai būdingiausi Vilniaus kraštui. Paprasčiausiai, anot vyr. komisaro, prieš kelis mėnesius rajono PK kriminalistų darbui ėmėsi vadovauti aukštos kvalifikacijos, energingas pareigūnas Josifas Kuzmickis, kurio dėka buvo iš naujo atverstos ieškomų asmenų bylos ir imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti dingusiųjų buvimo vietą. Kaip esą ir buvo manoma, pasitvirtino, jog ieškomi asmenys tapo sunkių nusikaltimų aukomis.
Kaip jau esame rašę, spalio viduryje buvo atkastas Vilniaus rajone, Karklėnų kaimo sąvartyne, buvęs "palaidotas" čia gyvenusio Miroslavo Zdanovičiaus (46 m.) kūnas. Vyriškis dingo vasarą - iškart po to, kai sugrįžo iš Druskininkų sanatorijos. M. Zdanovičiaus nuomininkai V. Buivydovič ir šios sugyventinis V. Galkinas tuomet aplinkiniams patvirtino, neva trobelės šeimininkas sanatorijoje susirado moterį ir išvyko pas ją į svečius. Kai tėvas namie nepasirodė kelis mėnesius, jo dukra kreipėsi į policiją. Pareigūnams nuomininkus kaip reikiant prirėmus prie sienos, šie išsišnekėjo, neva šeimininkas buvo nužudytas per išgertuves kilus tarpusavio konfliktui. Buvo nustatyta ir tai, jog pagrindinis vaidmuo darant sunkų nusikaltimą teko tąsyk į svečius užsukusiam pastovios gyvenamosios vietos neturėjusiam E. Voitechovičiui (25 m.). Mūsų turima informacija, šiam vyriškiui jau pateikti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, o sugyventinių porelei gresia atsakomybė už bendrininkavimą bei nepranešimą apie nusikaltimą.
Po kelių savaičių jau kitoje Vilniaus rajono pusėje, Dviliškių kaime, vėl darbavosi kriminalistai. Ir vėl jų triūsas nenuėjo perniek. Remdamiesi operatyvine informacija pareigūnai išsiaiškino, kad atokioje minėto kaimo trobelėje, rūsyje, yra užbetonuoti nuo kovo vidurio ieškomo nežinia kur prapuolusio vietos gyventojo Dariaus Osipovičiaus (28 m.) palaikai. Tą pačią dieną, kai buvo iškastas lavonas, areštinėje atsidūrė ir... nužudytojo tuometinė sugyventinė Helena Adamovič (25 m.), kuri jau ne pirmas mėnuo smaginosi su nauju išrinktuoju Juzefu Vasilčiku (21 m.). Iš pradžių buvo įtarimų, kad smulkaus sudėjimo moteris viena kažin ar būtų įstengusi nužudyti aukštą ir stamboką sugyventinį, todėl buvo sulaikytas ir dabartinis jos draugas, kuris į svečius pas Heleną ne kartą užsukdavęs dar esant gyvam Dariui... Kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente sulaikytojo Juzefo motina liejo ašaras tvirtindama, kad jos sūnus tikrai nebūtų galėjęs padaryti tokį sunkų nusikaltimą...
Pasak šią bylą tiriančių pareigūnų, Dariaus Osipovičiaus žūties aplinkybės paaiškėjo gana greitai. Sulaikytoji Helena Adamovič esą su visomis smulkmenomis išdėstė, kaip viskas buvo. Pasirodo, po smagių išgertuvių Helena su Dariumi krito į lovą, ir šis netrukus, Helenos žodžiais, "užsiropštė ant viršaus"... "Nu gerai, nieko čia blogo", bet kad tas "seksgigantas", girdi, "greit užsinorėjo vėl"... Ir vėl visu svoriu užgulė... Pamačiusi šalimais, ant sienos, kabantį "šniūriuką", moteriškė jį nusikabino, apvijo "niekaip nepasisotinančiam" sugyventiniui apie kaklą ir "šiaip sau" spustelėjo... Kai vyriškis išsidrėbė šalia ir "kažko išvirto lauk jo liežuvis", Helena sunerimo. Supratusi, kad gelbėti jau vėlu, sugyventinio kūną nutempė į koridorių, po to nustūmė į rūsį, iškasė negilią duobę ir lavoną apžėrė žemėmis. Kitądien Helena paprašė savo mažamečių vaikų (jų tėvas - nužudytasis Darius Osipovičius) - pustrečių metų Valduko ir penkerių Loretos -, kad šie pabarstytų viršuje cemento, o Helena tuo pat metu ant cemento dulkių pašlakstė vandenėliu... Taigi paaiškėjus, kad moteriškė su sugyventiniu susidorojo niekieno nepadedama, jos draugas J. Vasilčikas buvo paleistas. Na, o Helenai Adamovič gresia ilgi nelaisvės metai. Nors po Helenos suėmimo mažamečius vaikus labai norėjo imtis globoti motina, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba su tuo nesutiko (mat minėta šeimynėlė - asociali, girtaujanti) - išvežė į globos namus.
Na, o trečiąjį prapuolėlį Vilniaus rajono PK kriminalistai lapkričio pradžioje surado Galinių kaime. Jauno vyro kūnas buvo įsuktas į kilimą ir užkastas beveik dviejų metrų gylio duobėje sodybos pašalyje, už tvarto (taigi iškasant lavoną prisiėjo kviestis į talką ekskavatorių). Šios sodybos šeimininkas gyvena kitur, o čion buvo įleidęs du nuomininkus - Igorį ir Saulių. Igoris buvo, aplinkinių žodžiais, vyras kaip vyras, o Saulius - piktas, nuolat nedraugiškai nusiteikęs, anksčiau jau sėdėjęs girtuoklis. Taip jau nutiko, kad sausio viduryje į Galinius atvažiavo sostinėje glaudęsis Valentinas, kuris su kadaise Vilniuje taip pat gyvenusiu Sauliumi buvo pažįstamas iš anksčiau. Valentinas tikėjosi kaime surasti kokių nors pavienių darbų.
Vieną vakarą nuomininkai ir jų svečias vaišinosi degtine. Gerokai įkaušę Valentinas ir Saulius ėmė kivirčytis. Jei tikėsime liudininkų parodymais, pirmasis antrąjį pavadino buvusiuosius kalėjime labai įžeidžiančiu žodžiu "ožys", ir Sauliui neišlaikė nervai. Pirminiais duomenimis, Saulius Valentinui smogė per galvą. Tačiau ne kumščiu ar delnu, o... storu, galvijų kuolams kalti pagamintu mediniu kočėlu! Na, o kai tapo aišku, kad konflikto auka nebegyva, reikėjo sugalvoti, kaip sunkaus nusikaltimo įkalčiais skubiai atsikratyti. Kol kas aiškinamasi, ar Saulius Žuromskis lavoną slėpė vienas, ar padedant kitiems išgertuvių dalyviams. Tačiau ir tuomet, jei žudikas darbavosi be niekieno pagalbos, įvykio liudytojams gresia baudžiamoji atsakomybė už sunkaus nusikaltimo slėpimą, nepranešimą apie įvykdytą sunkų nusikaltimą. Tiesa, nuomininkas Igoris, nors ir gerai žinojo, kad už tvarto pakastas lavonas, toje sodybėlėje lyg niekur nieko gyveno toliau. Sulaikytas pareigūnų šis vyriškis prisipažino tylėjęs dėl vienintelės priežasties - buvęs šokiruotas to, kas įvyko, ir labai bijojęs Sauliaus keršto.
Tokie Igorio parodymai negali nestebinti - juk Saulius Žuromskis (21 m.) dar balandžio viduryje Vilniaus apygardos teismo buvo nuteistas kalėti už tyčinį sunkų kūno sužalojimą, kai nei iš šio, nei iš to, prieš tai apsvaigęs nuo per didelio pilstuko kiekio, su kirviu rankose užpuolė miške malkavusius nepilnamečius brolius Osvaldą ir Edgarą ir žiauriai juos sužalojo - vienam suskaldė kaktikaulį ir pažeidė smegenis, o kitam sulaužė žandikaulį. Kodėl taip pasielgė, anksčiau jau tris kartus už smurtinius nusikaltimus teistas S. Žuromskis negalėjo paaiškinti. Už šį dvigubą nusikaltimą teismas smurtautojui skyrė penkerius metus, jis netrukus atsidūrė Alytaus pataisos namuose. Tai ko Igoriui reikėjo bijoti - juk Saulius Žuromskis jau buvo belangėje!? Ką gi, dabar teks atsakyti už nusikaltimo slėpimą.
Kaip minėjo Vilniaus rajono PK vyr. komisaras Mečislovas Poplavskis, į pataisos namus atvykusiems kriminalistams ten kalintis Saulius Žuromskis iškart prisipažino įvykdęs dar sunkesnį nusikaltimą - metų pradžioje nužudęs savo gerą pažįstamą Valentiną, o jo lavoną užkasęs giliai po žeme. Prieš kelias dienas pareigūnai įtariamąjį etapavo į Vilniaus rajono PK areštinę, artimiausiu metu jis bus apklaustas. Tikėtina, jog "nervų nevaldančiam" S. Žuromskiui bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė.
Dingusių Vilniaus rajono gyventojų policija ieško ir daugiau. Anot pareigūnų, yra pagrindo manyti, kad kai kurie ieškomieji yra nužudyti. Taigi jei policija taip šauniai darbuosis ir toliau, greitu laiku turėtų paaiškėti ne vieno dingusiojo likimas...
