Jadvyga Simokaitienė iš Akmenės rajono rašo, jog jos sūnus, dar iki Nepriklausomybės atkūrimo tarnavęs sovietinėje armijoje, vėliau tapo invalidu. Moteris įsitikinusi, jog tai tarnyboje persirgtos ligos pasekmės. Laiško autorė norėtų sužinoti, ar kompensacija priklauso tik už sovietinėje kariuomenėje žuvusius šeimos narius, ar ir už ten sužalotus bei tapusius invalidais? Taip pat jai būtų įdomu sužinoti, kokio dydžio kompensacijos skiriamos, ar jas gali paveldėti jau mirusių sovietinės armijos kareivių artimieji?
Pagal šiuo metu galiojantį LR įstatymą "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms 1945 07 22 - 1991 12 31 d. laikotarpiu" nustatyta, jog asmenys, žuvę ar mirę būtinosios karinės tarnybos ir karinių apmokymų metu sovietinėje armijoje ar mirę vėliau dėl ligos, susijusios su tarnyba, yra laikomi žuvusiais. Asmenys, pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir joje tapę invalidais ar susirgę su tarnyba susijusiomis ligomis, laikomi sužalotais karinėje tarnyboje. Žuvusiųjų būtinojoje karinėje tarnyboje sovietinėje armijoje šeimoms yra išmokama 14 400 litų vienkartinė kompensacija. Kompensacija mokama žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) ir kitiems išlaikytiniams lygiomis dalimis. Pirmosios grupės invalidams (kuriais jie tapo karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu) išmokama 7200, antrosios - 5 760, o trečiosios - 4 320 litų dydžio kompensacijos. Sužalotiesiems minėtoje tarnyboje išmokama 2 880 litų. Skiriant ir mokant vienkartines kompensacijas minėtu įstatymu nustatyti jų dydžiai taikomi nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir nėra indeksuojami. Įstatyme nurodytiems asmenims neišmokėtos kompensacijos nepaveldimos.
