Giedra AKAVICKIENĖ
74 metų Aleksandrą Arlauskaitę nuolat kankina klausimas: kam po mirties palikti savo sunkiai uždirbtą turtą? Telšiškė iš pretendentų sąrašo griežtai išbraukė jaunesnį brolį Petrą Arlauską, kuris penkerius metus ją karšino. Vienišai moteriai šiuo metu mielesni kaimynai.
Jau aštuoneri metai, kai iš Klaipėdos atsikrausčiusi A. Arlauskaitė gyvena Žemaitijos sostinės daugiabutyje. Iš Telšių rajono Nevarėnų seniūnijos kilusi žemaitė daug metų išgyveno uostamiestyje, tačiau senatvėje nutarė grįžti arčiau gimtinės. Pardavusi butą Klaipėdoje, nusipirko kitą Telšiuose. Tarp butų kainų susidariusį solidų skirtumą pensininkė pasidėjo į banką. Tačiau santaupos greitai tirpsta. Ryškėnų kaime gyvenantis A. Arlauskaitės brolis papasakojo, kad sesuo nuolat iš banko pasiima po tūkstantį ar daugiau litų ir lengva ranka išdalina kaimynams.
- Kodėl broliui rūpi mano pinigai? Kam noriu, tam duodu. Aš jo pinigų neprašau, - atšovė A.Arlauskaitė, kuriai nusibodo jo nuolatiniai perspėjimai neįsileisti kaimynų per namų slenkstį.
Šalia A. Arlauskaitės gyvenanti Ieva Jazbutienė gerai žino sesers ir brolio reikalus. Telšiškę žeidžia P. Arlausko požiūris į kaimynus, esą jie tik ir laukia progos apgauti ir apvogti. Pasak I. Jazbutienės, ji į kaimynės turtą nesikėsina, nes kartu su sugyventiniu gauna pakankamai. Iš pokalbio buvo galima suprasti, jog yra kita kaimynė, kuri suinteresuota globoti A. Arlauskaitę, už atlygį tvarko jos butą. Tačiau esą P. Arlauskas ją veja tolyn nuo Aleksandros. Norėdamas nuo sesers atbaidyti kaimynus, P. Arlauskas pasirūpino, kad ją lankytų socialinė darbuotoja. A. Arlauskaitei toks brolio uolumas nepatiko ("Nori pripažinti mane neveiksnia")
Brolis tikino, kad jam neramu dėl patiklios sesers. Jis pateikė pavyzdį, kad skleroze serganti pensininkė nebesusigaudo daugelyje dalykų - taksistui už pavėžėjimą vietoj 20 įdavė 100 litų. Rūpestingas brolis aplakstė beveik visas taksi firmas, kol surado taksi vairuotoją ir sugrąžino permokėtus 80 litų.
Kaip guodėsi A. Arlauskaitė, sveikata vis prastėja. Neseniai ji nukritusi gulėjo ant grindų tol, kol kaimynai išlaužė buto duris. Bejėgę senutę išvežė greitoji medicinos pagalba. Pensininkei atsidūrus Telšių apskrities, o vėliau - Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse, brolis apsiėmė priglausti buto ir indėlių dokumentus, taip pat santaupas. Deja, dokumentų ir pinigų pasaugojimas sukėlė karą - iš ligoninių grįžusi ir kaimynų paraginta senutė kreipėsi į policiją.
P. Arlausko nuomone, sesuo nepelnytai pyksta, kad jis ją retai lankydavo, nepadėdavo.
- Penkerius metus rūpestingai slaugiau pasiligojusią seserį. Per savaitę vieną ar du kartus atvažiuodavau, negailėdavau kaimiško pieno, grietinės, keisdavau patalynę, lankydavau ligoninėje. Abu su žmona lakstėme, kiek pajėgėme. Tai patvirtins ir kiti giminaičiai, - užtikrino P. Arlauskas.
Nesutarimai išvargino ir seserį, ir brolį. A. Arlauskaitė neslėpė nenorinti brolio matyti. Pensininkei atrodo, kad vieno tėvo, bet kitos motinos brolis laukia jos mirties. Senutė nusprendė iš anksto testamento nerašyti.
- Kai pasijusiu visai blogai, į ligoninės palatą išsikviesiu notarą ir lauksiu, kas pirmas ateis manęs aplankyti. Tam žmogui paliksiu savo vieno kambario butą ir visas santaupas.
Pablogėjusia sveikata besiskundžiantis P. Arlauskas su žmona nutarė nebesiekti palikimo.
- Skaudu, jei turtą užrašytų svetimiems žmonėms. Geriau jau atitektų valstybei, - prasitarė sutuoktiniai.
