Danutė SALIENĖ
Klaipėdos apygardos teismas nuteisė šešiolikmetį klaipėdiškį Tomą Šolį už Edvardo Maliausko (47 m.) nužudymą. Devynerius metus vaikinas nematys laisvės.
Pernai, lapkričio vienuoliktąją, Tomas sakė žvejojęs tvenkinyje miesto viduryje. Vakare, jau sutemus, ėjęs pro senąjį turgų autobusų stotelės link ir prie šiukšlių konteinerio pamatęs du butelius. Viename jų buvo vandens, kitame - degtinės. Tomas sakė degtinę išgėręs, o antrąjį butelį sudaužęs. Netoli stotelės vaikinas sugalvojo parūkyti, tačiau viešai nebuvo pratęs to daryti, todėl pasuko už buvusios valgyklos kampo. Tamsiame kieme jis rado gulintį girtą vyrą. Kadangi nuo mažumės buvo pratęs gribišiauti, už tai net buvo išsiųstas į Čiobiškio specialiąją internatinę mokyklą, tad senu papratimu kyštelėjo rankas į svetimas kišenes ir pažadino nepažįstamąjį. Tiesa, nieko vertinga kišenėse nebuvo - tik šukos ir keli popiergaliai. Tomas pasakojo, kad vyras sugriebė jį už apykaklės ir paklausė, ar reikia pinigų. Reikia, antraip ko jis būtų lindęs į kišenes. Nepažįstamasis pasiūlęs eiti drauge į šalia esantį darželį. Paauglys suprato, ko iš jo nori dėdė, supyko ir vožė į veidą, kad paleistų.
- Jis mane pradėjo glamonėti, bandžiau ištrūkti, trenkiau jam kumščiu į veidą. Paleido, bet ir vėl sugriebė, ir vėl glamonėjo. Dar kartą trenkiau, - nenoriai pasakojo Tomas teisėjui.
Paskui T. Šolys paėmė šaligatvio plytą ir metė ją žmogui į galvą, dar keletą kartų įspyrė. Po to nepažįstamasis nebesikėlė. Tomas pasilenkė, pasišvietė žiebtuvėliu ir pamatė kraujo klaną aplink vyro galvą. Vaikinas nubėgo į kitą gatvės pusę prie taksofono, susuko 02 ir pasakė radęs kruviną žmogų. Policijos budėtojas liepė kviesti greitąją pagalbą. Ilgoką laiką nesulaukęs medikų, Tomas dar kartą susuko greitosios numerį. Moteriškas balsas paaiškino, kad jie jau buvo atvažiavę, bet vyriškis atsisakė pagalbos, todėl daugiau mašinos be reikalo nesiųsią. Vėliau paaiškėjo, kad greitoji pagalba buvo nuvažiavusi ne į tą kiemą ir rado psichikos ligonį, kuris tikrai išplūdo medikus.
Kai Tomas grįžo į kiemą, kur buvo palikęs sužeistą vyrą, ten jau sukinėjosi policininkas, būriavosi vaikigaliai. Tomas pats prisliūkino prie pareigūno ir pasisakė radęs vyrą. Policininkui iškart į akis krito kruvini berniuko rūbai bei rankos. Tą patį vakarą Tomas Šolys prisipažino nužudęs.
Teismas nepripažino, kad T. Šolys daužė E. Maliauską dėl seksualinio priekabiavimo. Sportu besidomintiems žmonėms nužudytasis buvo pažįstamas kaip geras futbolininkas, tačiau pastaruoju metu buvo degradavęs, praradęs ne tik šeimą, bet ir butą, neretai miestiečiai matydavo jį girtą miegantį ant suolelio.
Tomas Šolys - antrasis vaikas šeimoje. Motina pasakojo, kad vyresnysis brolis jaunėlį skriausdavo. Kaip minėta, Tomui teko pusantrų metų praleisti specialioje internatinėje mokykloje. Ten jam teko patirti seksualinę prievartą, būti sumuštam. Paauglį artimieji apibūdina kaip vienišių, neturintį draugų. Prieš metus jis buvo nutvertas padeginėjantis svetimas duris. Tai jis darydavo greičiau iš malonumo. Už tai jis buvo gavęs dvejus metus lygtinai. Subendrinus abi bausmes paaugliui teks sėdėti devynerius metus.
