Kandidatas į prezidentus Petras Auštrevičius įsitikinęs, kad rinkimus laimės jis. Tiesa, jis taip konkrečiai ir neatskleidė, ką darytų, jei vis dėlto rinkimų nelaimėtų. Tačiau kad ir kaip bebūtų, jis įsitikinęs Lietuvos sėkme: “Lietuva nėra pastumdėlė ir mes taip pat galime padaryti ir pasiekti tai, kas buvo pasiekta Europoje”.
Kaip jaučiasi kandidatas, iškeltas dviejų partijų, kurių viena remia dar vieną kandidatą?
Tai normali situacija: visiškai suprantama, kad kandidatą gali remti daugiau nei viena partija, netgi jeigu tų partijų pažiūros visiškai skiriasi. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje veikiančios partijos turi turėti jas vienijančius tikslus. Tikiu, kad yra tokių sąlyčio taškų, galimybių rasti bendrą poziciją, pasirinkti bendrą laikyseną. Bet, kaip ne sykį minėjau, aš nesiekiu, nei kad jos susijungtų, nei kad vykdytų bendrą veiklą. Politinės partijos turi vadovautis savo programomis ir turi išaiškinti jas savo rinkėjams.
Bet konservatoriai remia dar ir Valdą Adamkų
Man teko būti tame posėdyje, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, ir teko girdėti diskusijas šiuo klausimu, tad nemanau, kad tokia padėtis tęsis iki pabaigos. Manau, kad partija apsispręs ir pasirinks tvirtą poziciją.
Kalbama, kad jūs suskaldėte konservatorius. Kaip jūs vertinate tokias kalbas?
Manau, kad konservatoriai yra tradicinė ir tvirta partija. Nesu nė vienai partijai nei piršliavęs, nei teisėjavęs. Neturiu tokių ketinimų. Mano poziciją ir mano deklaruotas vertybes remia tiek ūkininkai, tiek inteligentai. Nemanau, kad savo veikla įnešiau kokią nors destrukciją į tą partiją.
Buvote valdininkas, o dabar pasinėrėte į politiką ir iš karto siekiate tapti aukščiausiu šalies vadovu. Ar ne baisu?
Tikrai ne. Man teko gana ilgai dirbti aukštuose postuose. Mačiau šešis premjerus, atstovaujančius skirtingoms politinėms jėgoms. Sugebėjau pasirinkti ir sėkmingai vykdyti valstybei reikalingą veiklą. Manau, kad galiu tęsti tokią veiklą ir toliau dirbti Lietuvos labui, remdamasis tais rinkėjais, kurie manimi pasitiki.
Yra sakoma, kad aukščiausio lygio politika - tai terariumas. Nebijote, kad jus ten suvalgys, apgaus, pasijusite vienišas.
Nemanau, kad tai turėtų mane gąsdinti. Aš pats veikiu kitaip: niekada nepriimu sprendimų nepasitaręs, nepasikonsultavęs, nepabandęs rasti bendro sutarimo. Tikiu, kad Lietuvoje vyks politinė konsolidacija ir kad tiek viešosios, tiek politinės nuomonės atžvilgiu rasis daugiau konsensuso. Tokie yra mano veiklos principai.
Neatsiimsite savo kandidatūros V. Adamkaus naudai?
Mes neketiname trumpinti savo rinkimų kampanijos. Nesiruošiu atsiimti savo kandidatūros - nematau tam priežasčių. Esu pasiryžęs kaip ir anksčiau tvirtai vykdyti savo kampanijos nuostatas iki pat birželio 13 d., kada jau rinkėjai turėtų mano atžvilgiu apsispręsti.
Kaip vertinate savo galimybes laimėti šiuos rinkimus?
Esu įsitikinęs, kad laimėsiu, kadangi esu kruopščiai parengęs savo kampaniją, aptaręs su savo komanda visus tolesnius veiksmus. Kol kas viskas vyksta taip, kaip mes buvome numatę.
Jeigu tapsite prezidentu, kokių darbų pirmiausia imsitės, ką norėsite pakeisti?
Pagrindinis mano veiklos tikslas būtų mažinti socialinę atskirtį, nepageidaujamus, bet šiandien labai ryškius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir miestelių bei kaimų. Šis reiškinys yra tiek socialinis, tiek psichologinis: esama ir tam tikro nenoro gyventi kitokioje Lietuvoje, bandoma ieškoti greitos išeities išvažiuojant iš savo šalies.
Kaip tai galėtų pasiekti prezidentas?
Tai mano veiklos vizija. žinoma, neketinu ir nedubliuosiu vyriausybės funkcijų. Vyriausybė turi atlikti savo darbą, vykdyti aiškią savo veiklos strategiją. Bet jeigu apie tai bus nuolat kalbama, į tai bus nuolat kreipiamas dėmesys ir tai nebus paliekama užribyje, apeinama konkrečių veiksmų, tada atsiras ir supratimas, ir bus imamasi konkrečių darbų. Esu įsitikinęs, kad Lietuva nėra pastumdėlė ir mes taip pat galime padaryti ir pasiekti tai, kas buvo pasiekta Europoje. Jie taip pat susidūrė su tokiu fenomenu ir turėjo daug bėdų, bet bendromis jėgomis išsikapstė iš jų. Tai ir yra mano pagrindinis veiklos tikslas, žinoma, tam reikia kurti socialinės gerovės valstybę.
Ar manote, kad ta patirtis, kurią jūs įgijote dirbdamas Europos Sąjungoje, labai praverstų Lietuvai, jeigu jūs taptumėte prezidentu?
Derybos su Europos Sąjunga nebuvo klasikinės dvišalės derybos. Tai buvo ir koalicijų kūrimas, naujų sprendimų paieška. Akivaizdu, kad Lietuvai reikės naujų sprendimų, - gyvename XXI-e amžiuje ir matome, kaip mus veikia pasaulio ekonomika, pasaulio kultūra ir tikrai negalėsime vadovautis XX a. sprendimais. Reikės ir kūrybingumo, ir atkaklaus darbo. Manau, kad tiek vidaus, tiek užsienio politikoje prezidento kompetencija yra aiškiai apibrėžta, - mano patirtis ir mano veiklos pobūdis būtų labai naudingi Lietuvai.
Ką darysite, jeigu netapsite prezidentu, - grįšite į vyriausybę ar pasiliksite politikoje?
Matau labai daug veiklos sričių, kuriose galėčiau tarnauti Lietuvai. Man patiko darbas, kurį dariau siekdamas platesnių rezultatų - ne vienos įmonės, ne vieno regiono mastu. Tad manau, kad išpažindamas savus principus tikrai rasiu sau vietą.
Koks linksmiausias, juokingiausias dalykas nutiko jums jūsų rinkimų kampanijos metu?
Rinkimų kampanija dar tik prasidėjo, manau, kad juokingiausi nutikimai dar ateityje. Vienas tokių nuotykių nutiko euroreferendumo kampanijos metu. Mums reikėjo surengti vieną renginį, kurį parėmė „Švyturys“, ir į renginį turėjo būti pakviestas Tomas Kučinskas, įmonės vadovas. Mūsų darbuotoja paskambino jam ir paklausė, kokias dainas jis atliks. Pasirodo, darbuotoja manė skambinanti Edmundui Kučinskui, turėjusiam tame renginyje atlikti dainą. Įmonės vadovas sutrikęs kelis kartus perklausė, ar jam tikrai reikės dainuoti. Galbūt tokių linksmų dalykų daugiau ir neįvyks, bet kampanija žada būti įvairiaspalvė.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Virgnijus Savukynas ([email protected])
