Prieš porą mėnesių Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tapo asociacijos “Opera Europa” nariu. Šios Briuselyje įsikūrusios asociacijos nariai siekia populiarinti operos meną. Prieš keletą dienų Lietuvoje lankėsi asociacijos prezidentas Nicholas Payne, buvęs ilgametis Londono karališkosios operos meno vadovas, kuris atsakė į “Omni Laiko” klausimus.
Prašom supažindinti su asociacijos “Opera Europa” istorija ir jos tikslais.
Asociacija “Opera Europa” įkurta prieš 2 metus, susijungus dviem organizacijoms “European Opera Network” ir “Eurolirica” - siekiant atstovauti visų Europos operos trupių interesams. Šiuo metu asociacijoje yra 50 narių, iš kurių naujausias narys - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Ši organizacija panaši į “Opera Amerika”. Asociacijos - operos teatrų, trupių - tikslas yra abipusis bendradarbiavimas siekiant aukštesnės šios meno srities kokybės. Ji remia bendrus operų pastatymus, pasikeitimą menininkais, plėtoja informacijos ir ryšių su žiniasklaida mainus; organizuoja įrašų leidybą. 2004 m. sausio mėnesį įvyks didžiulė konferencija, kurioje aptarsime naujų operos teatrų statybos ir išlaikymo reikalus. 2005 m. Kopenhagoje ir Kardife planuojama atidaryti naują operos teatrą. Reikalinga rekonstruoti Helsinkio nacionalinį operos teatrą. Oslas turės naują operos teatrą 2008 m., statomas teatro pastatas Valensijoje, ką tik atidarytas naujas operos teatras Erfurte ir t.t. Šioje konferencijoje bus pasidalyta mintimis apie kultūros politiką, bendravimą su vyriausybėmis; svarstoma, kaip geriau statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti teatrus. Kai kuriose šalyse statomi nauji teatrai, išsaugant senuosius, todėl iškyla jų išlaikymo problema. Taigi yra daug įvairių problemų ir mūsų asociacija viliasi padėti dalydamasi pozityvia ir negatyvia patirtimi.
Artimiausioje konferencijoje (lapkričio 14-16 d. Madride) vyks diskusijos dėl bendrų spektaklių kūrimo. Pavyzdžiui, Vilniuje planuojama pastatyti opera numatoma rodyti ir Barselonoje. Abu teatrai linkę bendradarbiauti. G. Kėvišas planuoja kartu su asociacijos nariais Bordo ir Nansi teatrais statyti “Skrajojantį olandą”. Taip pat bus organizuota sesija, kurios darbotvarkėje figūruoja operų, transliacijos, televizijos programų klausimai, kompaktinių plokštelių leidyba ir kt. Daugeliui narių asociacija atvėrė duris platesnei auditorijai. Tai labai svarbu, nes dėl didelių bilietų kainų daug kam operos menas buvo neprieinamas. Istoriškai buvo manoma, kad įrašų, kompaktinių plokštelių leidyba - aukso kasyklos. Realybė kitokia: klasikinių operų įrašų studijos turi finansinių sunkumų. Asociacijai rūpi, kad nauji geri operų pastatymai pasiektų ne tik vienos šalies žiūrovus. Trečias dalykas, apie kurį kalbėsime Madrido konferencijoje, yra “Opera Europa” tinklapio sukūrimas, kuris skleistų informaciją publikai ir kauptų konfidencialią informaciją (apie vadybą, finansus ir kt.) asociacijos nariams. Apibendrinant mūsų renginiai - tai debatų, keitimosi informacija, idėjomis forumai, kurių siekis - visose šalyse kurti geresnes operas.
Kas paskatino asociacijos “Opera Europa” atsiradimą?
Geri “Opera Amerika” veiklos rezultatai, naudingumas operos teatrams. Po Europos operų teatrų vadovų susitikimo su “Opera Amerika” kilo mintis, kad būtų gerai turėti kažką panašaus Europoje. Iš pradžių asociacijai vadovavo renkama iš Operos teatrų vadovų 12 tarybos narių. Bet tai nepasiteisino, kadangi visi jie buvo labai užsiėmę, susirinkdavo tik kas 4-5 mėn. 1-2 dienų debatams. Tik prieš 2 metus jie nusprendė turėti mokamą generalinį direktorių. Šiais metais direktoriai išrinko mane. Šiuo metu tarybą sudaro šių teatrų direktoriai: Briuselio, Romos, Kardifo, Kalsruhe, Erfurto, Rygos, Oslo, Barselonos, Londono, Bordo.
Kas tuomet finansuoja šią organizaciją?
Asociacijos nariai kasmet moka po 2500 eurų nario mokestį. Mūsų nefinansuoja Europos Komisija.
Įvairių teatrų idėjos, planai gali būti skirtingi. Kaip jūs randate bendrus sprendimus?
Kai buvau išrinktas asociacijos vadovu, direktorių tarybai pristačiau perspektyvinį idėjų planą. Manau, nebūtų manęs išrinkę, jei mano idėjos nebūtų atitikusios jų planų, buvusios klaidingos. Aš bendrauju ne tik su tarybos nariais, bet ir su kiekvienu asociacijos nariu, kad geriau suprasčiau poreikius. Dėl to esu ir Vilniuje. Taip susidarau vaizdą apie padėtį, poreikius. Nesiimu mokyti, kaip vieni ar kiti teatrai turi dirbti. Bet jeigu žinau, kad, tarkim, p. G. Kėvišas ketina kurti operą ir tą patį žada daryti “Covent Garden” direktorius, jiems tariu: “Kodėl jums nepasikalbėjus, nedirbus kartu?”
Esate savotiškas tiltas tarp teatrų?
Tai labai geras apibūdinimas. Taip, tiesiu daug mažų tiltų.
Gal galite pateikti vieną kitą pavyzdį apie asociacijos narių bendradarbiavimą?
Mūsų konferencijose (vykstančiose 2-3 kartus per metus) aptariamos operų sklaidos problemos, kuriami teatrų bendradarbiavimo planai. Taip pat gali dviejų operos teatrų vadovai sutarti dėl naudingo bendradarbiavimo. Manyčiau, kad ypač teatrams naudingi bendri operų pastatymai pasidalijant išlaidas. Neseniai Barselonos operos teatro sezonas prasidėjo šiuolaikiška Philippe’o Boesmanso opera “Žiemos pasaka”, sukurta kartu su Briuselio “La Monnaie” teatru. Ši opera turėjo didelį pasisekimą. Ji nebūtų išvydusi Ispanijos scenos, nes vienam teatrui būtų per brangu. Be to, taip praturtinamas repertuaras, sumažėja finansinė rizika.
Kaip finansuojamas bendrų operų pastatymas?
Finansuoja statantys teatrai, kartais paremia verslo bendrovės. Pavyzdžiui, “Siemens” mecenuoja LNOBT.
Kokie dar būna praktikuojami bendradarbiavimo būdai?
Vienų teatrų trupės dainininkai, orkestras, dirigentas vyksta į kitus teatrus. Antra, keičiamasi pastatymo kūrybinėmis grupėmis: režisierius, choreografas, dailininkas vyksta į kitą trupę, kuri jiems apmoka už projekto įgyvendinimą. Trečia, kai vieni teatrai “išnuomoja” kitų teatrų spektaklius.
Kaip populiarinate asociaciją?
Turime neseniai sukurtą tinklapį www.operaeuropa.org. Taip pat kartą per 3 mėnesius leidžiame informacinį biuletenį.
Koks jūsų vizito tikslas?
Noriu daugiau sužinoti apie LNOBT. Paklausęs jo dainininkų atliekamą operą, susitikęs su kitais personalo nariais, galėjau susidaryti daug geresnį vaizdą apie šio teatro tikslus, galimybes.
Koks šis vaizdas?
Pozityvus, padrąsinantis, geresnis, nei įsivaizdavau, nes niekada prieš tai nebuvau Lietuvoje. Mūsų laikmetis - permainų ir mainų laikas. Susipažinau su LNOBT repertuaru, sužinojau, kiek ir kokių numatoma sukurti ir parodyti klasikinių, modernių nacionalinių operų, baletų. Išsiaiškinau, kaip sekasi parduoti bilietus, kokia vadyba. Džiugu, kad LNOBT bilietų pardavimą paskutiniais metais padidino 15 proc., tai įspūdingas skaičius. Pas jus bilietų kainos - išmintingos, įkandamos. Informacijos ir reklamos skyrius gerai dirba populiarindamas operą. Galbūt ateityje šios skyriaus darbuotojus supažindinsiu su kitų teatrų kolegomis. Buvo įdomu pasidalyti su jūsų operos vadovu apie vadovavimo nacionalinei operai politiką, santykius, kuriuos reikia turėti su šalies prezidentu, ministru pirmininku, miesto meru.
Tradicinės operos šalims (Vokietijai, Austrijai, Italijai, Šveicarijai) labai sunku pakeisti tradicinę, šimtmetinę sistemą, nors ji nebeišlaiko keliamų reikalavimų surasti naujus darbo būdus. O kitos, neturinčios operos meno tradicijų šalys (Ispanija, Belgija) išgyvena didžiulį pakilimą, žiūrovų susidomėjimą šiuo menu. Pastaraisiais metais Ispanijos operoje žiūrovų skaičius išaugo 5 kartus. Kitokie pastebimi pasikeitimai Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Šių šalių teatrai turi įdomius repertuarus.
Ar “Opera Europa” inicijuoja gastroles, konkursus, yra įsteigusi prizus?
Ką tik baigėsi asociacijos organizuotas konkursas Heinricho. A. Marschnerio operos “Hansas Heilingas” pastatymo režisieriams ir dizaineriams atrinkti. Operos premjera įvyks 2004 m. pavasarį Strasbūre.
Ketiname įsteigti “Opera Europa” prizą ar prizus kaip teatrų paskatinimą už geriausią metų operą. Ne kažką panašaus į “Oskarus”, bet rimtesnio. Jei bus pareklamuota per televizijos kanalus, tai prisidės prie operos meno populiarinimo. Nenoriu daryti kažką tik dėl tuščio pasilinksminimo.
Tradicinis klausimas: ko palinkėtumėte lietuviams, lietuvių operų kūrėjams, organizatoriams?
Dviejų dalykų: jūs turite stiprią nacionalinę tradiciją. Labai svarbu, kad LNOBT paremtų lietuvių kūrėjus (kompozitorius, dainininkus, režisierius) tam, kad būtų kuriama tai, kas skirtų Lietuvą nuo kitų Europos šalių. To paties linkiu ir kitoms šalims. Niekas neturi būti panašu. Antra, mes gyvename mažame ir mažėjančiame pasaulyje, kuriame vyksta tarptautinis bendradarbiavimas. Aš pasisakau už kultūrinį bendradarbiavimą, kultūros mainus, nes jie įkvepia, praturtina, padrąsina gimtosios šalies talentus.
Kalbėjosi Jūratė Terleckaitė