Alvidas JANCEVIČIUS
Šio žiauraus nusikaltimo idėja Valdemarui Malinauskui gimė vos išgirdus iš J. Šurkaus apie pasiturinčiai gyvenančią jo pažįstamą E. B. Nusikaltime dalyvavo ir tuo metu kartu su J. Šurkumi gyvenęs B. Procenka. Trijulė aptarė visą užpuolimo planą.
Apie dešimtą valandą vakaro J. Šurkus, naudodamasis pažintimi su E. B., paspaudė durų skambutį. Nieko blogo neįtardama, moteris atidarė duris. J. Šurkus su B. Procenka įsiveržė į butą ir kažkuris jų smogė moteriai į galvą atsineštu metaliniu strypu. Vyrai pradėjo naršyti po kambarius ieškodami pinigų bei kitokių vertybių. Vienu metu E. B. atgavo sąmonę, bandė nuo grindų keltis. Tai pamatęs B. Procenka moteriai ant kaklo uždėjo virvę ir čia pat pasmaugė. J. Šurkus tuo tarpu sugebėjo rasti 440 litų. Rado ir apie 500 gramų sausų aguonų bei 50 mililitrų opijaus ekstrakto. Vėliau į butą užėjo ir pats V. Malinauskas, iki tol gatvėje laukęs išeinančių savo sėbrų. Dar kartą apieškojusi ir išnaršiusi nužudytosios moters butą, trijulė pasišalino.
Klaipėdos apygardos teismas praėjusių metų gegužės 12 dienos nuosprendžiu Borisui Procenkai skirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su 1998 metų kovo 12 dienos nuosprendžiu ir nuteisė keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme bei konfiskavo visą jam priklausantį turtą. Valdemarui Malinauskui paskirtas dešimties metų laisvės atėmimas su viso turto konfiskavimu. V. Malinauskas taip pat pripažintas itin pavojingu recidyvistu.
Lietuvos Apeliacinio Teismo teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmetė. Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir J. Šurkus. Tačiau jis toliau nesiskundė. O štai kiti du trijulės nariai suskato užtarimo ieškoti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, jog abiejų nuteistųjų dalyvavimas inkriminuotame nusikaltime įrodytas bylos medžiaga. Iš ekspertizės akto matyti, jog E. B. mirė nuo mechaninės asfiksijos. Pats B. Procenka per parengtinį bylos tyrimą pripažino moterį pasmaugęs virve. Tai parengtinio tardymo metu patvirtino ir J. Šurkus. Nors skunduose abejota jo parodymų teisingumu bei psichine būsena, teismo psichiatrinė ekspertizė nustatė, kad ir nusikaltimo darymo, ir bylos parengtinio tyrimo metu J. Šurkus buvo psichiškai sveikas.
Todėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija kasacinius skundus atmetė.
