Sukčiai tobulėja greičiau nei žmonės tampa apdairūs. Prieš kelias dienas policiją pasiekė žinia apie tai, kad aferistai Klaipėdos daugiabučiuose vėl ieško lengvatikių.
Nusikaltėliai ieško turtingesnių aukų, iš kurių galima išvilioti ne kelias dešimtis ar šimtus litų, bet kelis tūkstančius eurų. Daugelis sukčių tuština naivių žmonių kišenes net būdami įkalinti. Pareigūnai apie naujuosius sukčiavimo būdus kalba nenoriai ir baiminasi, kad nusikaltėlių patirtis dar labiau nepasklistų.
Suviliojo mersedesu
Vienas naujausių sukčiavimo būdų - maustyti brangių automobilių pirkėjus. Vienas nukentėjusiųjų, nepanoręs, kad būtų viešinama jo pavardė, pasakojo, kaip prieš keletą savaičių meistriškai buvo apgautas.
Nemažai uždirbantis Algis prieš pat Naujuosius metus sugalvojo nusipirkti mersedesą. Draugas patarė pasiūlymų ieškoti naujoje interneto svetainėje.
Taip Algis sužinojo, kad Vokietijoje dirbantis lietuvis pagal užsakovo pageidavimą randa automobilį ir vilkiku pargabena į Lietuvą.
Kalbėdamas su pardavėju telefonu, Algis suprato turįs reikalą su žinovu. Išklausęs pirkėjo pageidavimą, jis netrukus pranešė radęs būtent tokį automobilį, kokio Algis ir norėjo. Tame pačiame interneto tinklalapyje klaipėdietis netrukus rado perkamo mersedeso nuotrauką.
Per kelis pokalbius telefonu pardavėjas sugebėjo sudaryti itin patikimo žmogaus įspūdį. Pardavėjas sau reikalavo vienintelės garantijos - užstato. Algis į nurodytą sąskaitą pervedė tūkstantį eurų. Palyginti su perkamo automobilio kaina, tai tebuvo menkutė suma.
Tik po kelių dienų klaipėdietis suprato buvęs apgautas - nebuvo jokio vilkiko su mersedesu, o pinigai iš anoniminės sąskaitos išgaravo po kelių minučių.
Panašiai apgauti buvo dar penki piliečiai.
Pareigūnai spėja, kad nusikaltimo galai veda į „zoną“.
Mausto ir užsieniečiai
Nors lietuviai užsienyje yra pagarsėję įvairiais nusikaltimais, bet ir patys gali pakliūti ant gudriai užmestos sukčių meškerės.
Kitas klaipėdietis, internete pasiskelbęs parduodantis savo automobilį, sulaukė gero pasiūlymo ir susitarė, jog parduos savo mašiną užsieniečiui.
Pirkėjas sunkiai ištariamu vardu bei pavarde iš tolimos šalies sumokėjo už pirkinį čekiu. Tik po mėnesio, kai bankas pateiktą vertybinį popierių nusiuntė į Šveicariją, jį neva išdavusiam bankui, tapo aišku, kad sumokėta klastote.
Panašiai už brangius internetiniame aukcione parduodamus daiktus su klaipėdiečiais klastotėmis pernai bandyta atsiskaityti kelis kartus.
Apgaudinėja telefonu
Toliau tobulėja ir telefoniniai sukčiai. Pasakų apie neva avarijas padariusius sūnus, jiems padedančius išsisukti nuo atsakomybės policininkus ir paskutines santaupas nepažįstamiems žmonėms atiduodančias senutes yra girdėję visi.
Ne vienas yra gavęs ir viliojančių pranešimų į mobiliuosius telefonus apie didelius laimėjimus įvairių prekybos centrų loterijose.
Pernai naivi vienos mažos parduotuvėlės pardavėja kalbėjosi telefonu su „policininku“. Jis įtikino moterį neva operatyviniais duomenimis išsiaiškinta, jog parduotuvėje laikomos suklastotos mobiliųjų telefono sąskaitų papildymo kortelės. Pareigūnu apsimetęs sukčius liepė nedelsiant padiktuoti jam kortelių numerius ir žadėjo netrukus atvažiuoti jų paimti. Tik po kelių valandų pardavėja suprato, kokią nepataisomą klaidą padarė.
Prisidengia įmonėmis
Senieji sukčiavimo būdai tobulėja. Jau daug metų žinomas būdas, kai, pateikę suklastotus įmonės dokumentus, nusikaltėliai paima brangių prekių. Tačiau saugodamiesi apgavikų pardavėjai pasitikslindavo įmonių registre ir greitai išsiaiškindavo melagį.
Dabar nusikaltėliai pasigamina antspaudus bei dokumentus realiai egzistuojančių įmonių, tačiau patys su jomis neturi nieko bendra. Toks sukčius iš Kauno, kol įkliuvo, apgavo ne vieną parduotuvę ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.
Spruko per kiemą
Tarp sukčių tebėra populiarus būdas pasinaudoti dviem išėjimais iš pastato.
Apie tokį neseną atsitikimą pasakojo gyventojas, pasiskelbęs, jog parduoda naują nešiojamą kompiuterį. Pirkėjas paprašė susitikti, kad galėtų apžiūrėti prekę. Pats jis tikino apie kompiuterius nieko neišmanąs, todėl norėjo parodyti jį draugui. Pardavėjas sutiko.
Kompiuterio savininko buvo paprašyta palaukti mašinoje. Jokių įtarimų žmogui nekilo, nes pirkėjas buvo tvarkingai apsirengęs, paliko jį sėdintį savo automobilyje, dėtuvėje net buvo palikti mašinos dokumentai.
Tačiau pirkėjas nebegrįžo, jo mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Vėliau pareigūnai netruko išsiaiškinti, kad automobilis prieš kelias dienas buvo pirktas už kelis šimtus litų ir naujasis šeimininkas dar neužregistravo pirkinio.
Prarastas kompiuteris buvo kelis kartus brangesnis už automobilį. Policijoje nukentėjusysis sužinojo, kad panašiai apgautas buvo dar vienas žmogus.
Apsimeta geradariais
Ant sukčių meškerės dažnai užkimba naivūs ir patiklūs kaimo žmonės.
Praėjusių metų gruodžio pradžioje Širvintų rajono kaime gyvenanti pensininkė, susigundžiusi menku uždarbiu ir buteliu degtinės, pateko į bėdą.
Moterį aplankė keli nepažįstamieji, tarp jų buvo ir moteris. Ji tikino, kad mieste pensininkams, įsigyjantiems mobiliuosius telefonus, daromos didžiulės nuolaidos. Senutei tereikėjo savo vardu nupirkti telefoną neva dukrai. Pinigų pirkiniui davė nepažįstamieji. Panašiai sukčiai įkalbėjo pagyvenusią moterį išsimokėtinai nusipirkti televizorių bei kitų brangių prekių.
Tik tada, kai močiutė apie tai, kaip uždirbo kelis litus ir vaišių, pasipasakojo kaimynams, žmonės atvėrė jai akis.
Senutė raudojo supratusi, jog trejus metus bus priversta mokėti už brangų telefoną, kurį pasiėmė sukčiai.
Sukčiai nekreipia dėmesio ir į tai, kad jų aukos tik ką išgyveno artimo žmogaus netektį. „Klaipėda“ jau rašė, kad praėjusią savaitę uostamiestyje užregistruoti du neįprasto sukčiavimo atvejai.
Po laidotuvių pas kelias klaipėdiečių šeimas buvo atėjusi moteris, kuri siūlė greičiau sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Žmonės sutiko ir sumokėjo apgavikei 600 ir 370 litų. Moteris su pinigais dingo.
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
