Vyras ir žmona, gyvenantys kaime, turėjo pulką žąsų. Nemėgo jų kaimynai, mat žąsys viską aplink nulesdavo ir išmindžiodavo. Kartą išėjo sutuoktiniai į mišką uogauti. Prisirinko polietileninį maišą aviečių, parsinešė namo, padėjo kieme ir... pamiršo. Kai prisiminė, uogos jau buvo praskydusios ir surūgusios. Ką daryti?
Atidavė jas žąsims. O tos nė kiek nesipuikuodamos sulesė.
Po kurio laiko išeina vyras į kiemą ir mato: visos žąsys guli kieme kojas ištiesusios. Nusprendė sutuoktiniai, kad paukščius kaimynai nunuodijo. O kadangi apnuodyti, tai ir jų mėsa maistui netinkama. Nupešė plunksnas, sudėjo žąsis į maišą, išvežė į mišką ir išvertė griovin.
O kitą rytą kaimas leipo juokais stebėdamas, kaip iš miško vorele į namus šlepsena nupeštos pagiringos žąsys.
