Ramutė PEČELIŪNIENĖ
2000-ųjų vasarą Neringoje, "Nidos" valgykloje, sunkiai apsinuodijo šioje įmonėje laikinai dirbusi kaunietė Aušra Labenskaitė (32 m.) bei dar dvi jos kolegės - Rita Vorožeikina iš Kauno ir druskininkietė Geitvilė Bagdonienė.Greitosios pagalbos automobiliu vežama į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę Aušra mirė. Nuo šio skaudaus įvykio praėjo lygiai dveji su puse metų, tačiau kaltininkai iki šiol neišaiškinti. Pagal šį faktą iškelta baudžiamoji byla vėliau buvo nutraukta. Aušros motina Adelė Labenskienė ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto bei apygardos prokuratūras, rašė skundus generaliniam prokurorui ir net LR prezidentui. V. Adamkus atkreipė į tai dėmesį, tačiau jo iniciatyva atnaujintas bylos tyrimas vėliau vis tiek buvo nutrauktas. Netekusi savo dukros, kuri ją išlaikė, šiemet 70 metų sulaukusi Adelė Labenskienė negali susitaikyti ne tik su netekties skausmu. Jai skaudu, kad pareigūnai iki šiol taip ir neišaiškino bei nenubaudė dukros mirties kaltininkų, niekas nekompensavo didžiulės moralinės skriaudos bei materialinės žalos....
Pietus pasiskanino... salietra
2000-ųjų gegužės 29-ąją Aušra Labenskaitė išvažiavo į Neringą padirbėti. Nuo birželio 1-osios trims mėnesiams ji įsidarbino kasininke "Nidos" valgykloje, kuri priklausė Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvui. Nelaimė įvyko po trijų savaičių, per merginos gimtadienį. Beje, užbėgant įvykiams už akių norisi pasakyti, jog tą dieną moteris savo gimtadienio nešventė. Paskutiniame savo laiške motinai ji rašė, jog džiaugiasi, kad niekas iš kol kas mažai pažįstamų kolegių nežino jos gimimo datos, todėl niekas nesveikins ir taip bus išvengta išlaidų vaišėms.
Šio kraupaus įvykio liudininkių duomenimis, birželio 20-ąją anksti atsikėlusi Aušra baigė kalkuliaciją ir "išvedė" kainas tą dieną atidaromam konditerijos cechui. Apie 11 valandą buvusi gamybos vadovė Rita Vorožeikina pakvietė A. Labenskaitę papietauti. Ši moteris kartu su virėja Geitvile Bagdoniene buvo pagaminusios daržovių ir mėsos troškinį. Bevirdamos valgį moterys apsižiūrėjo, kad neturi druskos, todėl Geitvilė nuėjo į šalia esantį konditerijos cechą jos pasiskolinti. Konditerijos cecho vedėja Gražina Naujalienė padavė stiklainį su druska, kuri, kaip paaiškės vėliau, buvo sumaišyta su didele doze natrio nitrito, liaudiškai vadinamo salietra. Pasiskaninusios pietus nuodingu mišiniu, moterys išėjo prie jūros.
Moterys jūros nepasiekė
Nuėjus maždaug 500 metrų joms visoms pasidarė bloga, ėmė temti akyse, sutriko širdies veikla. Praeiviai bandė jas gaivinti šaltu vandeniu, davė validolio, iškvietė greitąją pagalbą. Ji visas tris moteris nuvežė į Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą. Vėliau A. Labenskienei Rita Vorožeikina pasakojo, jog ji buvo paguldyta ant kušetės ir lyg pro rūką matė priešais pasodintą išbalusią Aušrą. Paskui Rita prarado sąmonę. A. Labenskienei žinoma ir tai, jog jos dukrą ėmė tampyti traukuliai. Manoma, jog tik po pustrečios valandos, nukentėjėlių savijautai greitai blogėjant buvo iškviesta reanimacinė medikų brigada iš Klaipėdos. 15 valandą 15 minučių, taip ir nepasiekus uostamiesčio Raudonojo Kryžiaus ligoninės, Aušra mirė greitosios pagalbos automobilyje. Į Klaipėdą nuvežtų moterų kūnai buvo tamsiai mėlyni, o kraujas - kavos tirščių spalvos. Iš šių požymių medikai suprato, jog jos apsinuodijo stipriais nuodais, organizme išskiriančiais methemoglobiną. R. Vorožeikiną ir G. Bagdonienę nuo mirties išgelbėjo priešnuodis - metileno mėlis, kurio turėjo Klaipėdos medikai. Tąsyk jie lyg ir nusižengė įstatymui, nes šis priešnuodis mūsų šalyje nebuvo įregistruotas, be to, jo galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
Apie tai, jog neteko dukters, A. Labenskienė sužinojo tos pačios dienos vakarą, maždaug 22 valandą. Neprisistačiusi moteris paskambino vyresniajai jos dukrai ir pranešė, jog Aušra mirė. Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Motinos širdis negalėjo suvokti, kodėl iki šiol buvusi sveika, niekuo nesiskundusi jaunėlė taip staiga iškeliavo Anapilin.
Direktorė bandė atsikratyti bidonu
Atvežtos į Nidos pirminės sveikatos priežiūros punktą apsinuodijusios moterys dar sugebėjo pasakyti, ką tą dieną valgė. Iš karto buvo aišku, jog jos apsinuodijo natrio nitritu, kurio stiklainyje, sumaišyto su druska, virėjos atsinešė iš konditerijos cecho. Kaip paaiškėjo vėliau, ant šio stiklainio nebuvo jokio užrašo, perspėjančio, kad čia - stiprūs nuodai. Be to, valgykloje buvo laikomas 10 litrų talpos bidonas su užrašu "nuodai", kuriame buvo toks pat mišinys kaip ir stiklainyje. A. Labenskaitės motina vėliau išsiaiškino, jog minėtas mišinys buvo gelsvos spalvos, sukietėjęs į gumulus, prilipęs prie indo sienelių (tokį vaizdą moteris matė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje), todėl labai keista, kaip toks turinys buvo palaikytas paprasta druska. Iš pradžių, vos sužinojusi apie Aušros mirtį, šios valgyklos direktorė Marija Misevičienė darbininkui Jonui liepė išmesti bidoną į šiukšlių konteinerį. Jis tą indą išnešė iš valgyklos ir paliko lauke. Tuo tarpu direktorė iš pradžių kategoriškai tvirtino, jog valgykloje nebuvo jokio bidono, tačiau vėliau pareigūnai jį surado. Jame aptiko pusę kilogramo tokio paties nuodingo mišinio, kaip ir minėtame stiklainyje. Kuomet išaiškėjo šie faktai, M. Misevičienės elgesys pasikeitė - ji ėmė tvirtinti nežinanti, kaip bidonas atsirado valgyklos patalpose, kas jį čia atnešė ir paliko. Beliko tik spėlioti, kam ir kieno nurodymu nuodingas mišinys buvo laikomas konditerijos ceche, tačiau jeigu šios medžiagos ten buvo, vadinasi, ji buvo naudojama.
Natrio nitritas - nuodai
Visiems žinoma, jog natrio nitritas, nors tai ir draudžiamas, naudojamas žalios mėsos išvaizdai pagerinti - jis suteikia gražią raudoną spalvą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano docento Rimanto Stuko teigimu, nitritai žmogaus organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5 procento. Kuomet jo koncentracija didesnė kaip 10 procentų, žmogaus organizme vystosi klinikiniai apsinuodijimo požymiai - pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmas ir t. t. Natrio nitrito panaudojimą maisto pramonėje reglamentuoja LR higienos norma "Leidžiami vartoti maisto priedai", o juos reglamentuoja ir leidimus išduoda Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis mitybos centras.
"Salietra" viešojo maitinimo įmonėse uždrausta
Iškart po šio įvykio, birželio 21 dieną, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri tyrė apsinuodijimo natrio nitritu priežastis Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvui priklausančioje valgykloje "Nida". Tyrimo metu buvo nustatyta, kad apsinuodijimo priežastis - cheminė medžiaga natrio nitritas, kurio valgyklos darbuotojos atsinešė iš konditerijos-kulinarijos cecho ir savo patalpoje ruošdamos maistą - daržovių troškinį - panaudojo vietoj valgomosios druskos. Pagal LR galiojančią higienos normą, draudžiama naudoti gryną natrio nitritą be natrio chlorido (valgomosios druskos) pakaitalų. Natrio nitrito mišinys su valgomąja druska (nitritine druska) gali būti naudojamas tiktai mėsos perdirbimo įmonėse kaip konservantas - spalvos fiksatorius, prailginantis mėsos gaminio vartojimo terminą ir suteikiantis raudoną spalvą. Nitritinę druską draudžiama naudoti viešojo maitinimo įmonėse (valgyklose, kavinėse, baruose, restoranuose ir t. t.). Klaipėdos žvejų kooperatyvui priklausanti valgykla "Nida" 2000-ųjų sezoną pradėjo savavališkai, be Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimo.
Pareigūnai neranda kaltų
2000 metų birželio 21 dieną Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla (pagal BK 109 straipsnio 1 dalį). A. Labenskienės manymu, jos tyrimas vyko vangiai. Praėjus mėnesiui po dukros mirties A. Lebenskienė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir pateikė prašymą atlyginti dukros laidotuvių (3 500 litų) bei kapo sutvarkymo (apie 1 500 litų) išlaidas. Moteris buvo pripažinta civiline ieškove, tačiau tuo viskas ir baigėsi, nes 2001 metų sausio 2 dieną, nenustačius baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Tardymo skyriaus prokurorė V. Kralikienė parengtinį bylos tardymą sustabdė. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Ignas Laucius vėliau konstatavo, jog atlikus galimus tardyminius veiksmus byloje nepavyko nustatyti, kada, kokiomis aplinkybėmis bidonas su natrio nitritu ir stiklainis su tokia pat medžiaga pateko į "Nidos" valgyklos konditerijos cecho pagalbinę patalpą. Tyrimo metu nenustatyta, kas ir kada supylė natrio nitritą į stiklainį, kurį, manydama, jog tai druska, G. Naujalienė įdavė G. Bagdonienei.
Klausimų daug, o atsakymo nėra
2001-ųjų liepos mėnesį A. Labenskienei atsiųstame Klaipėdos apygardos prokuratūros Prokurorinės veiklos kontrolės skyriaus prokurorės Birutės Piktužienės atsakyme be kita ko teigiama, jog Deontologinė teismo medicinos ekspertizė (2000 metų rugsėjo 15 dienos aktas Nr. 65), kurią atliko VTMT Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjas R. Purvaneckas, UUGPL Reanimacijos terapijos skyriaus vedėja D. Kaladienė, VTMT Tanalogijos skyriaus teismo medicinos ekspertas E. Sysojevas, nustatė, kad A. Labenskaitei tiek Nidos, tiek Klaipėdos greitosios pagalbos darbuotojai suteikė tinkamą medicininę pagalbą, o mirtį lėmė sunkus apsinuodijimas natrio nitritu. Minėta komisija negalėjo įvertinti Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų veiksmų, nes neturėjo medicininių dokumentų. Prokurorės B. Piktužienės teigimu, visi galimi tardyminiai veiksmai šioje baudžiamojoje byloje atlikti ir nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti tyrimą... Kaip jau buvo minėta, kuomet A. Labenskienė kreipėsi į LR prezidentą, tyrimas buvo atnaujintas, tačiau po kiek laiko baudžiamoji byla vis tiek buvo sustabdyta.
A. Labenskienė pripažino, jog Klaipėdos žvejų vartotojų kooperatyvo pirmininkas jai davė 500 litų (tikino daugiau neturįs). Dar 500 litų dukros netekusiai motinai davė valgyklos direktorė M. Misevičienė. Daugiau moters niekas nesušelpė ir užuojautos nepareiškė. A. Labenskienei labai keista, kodėl iki šiol neįvardinti dukros mirties kaltininkai, juk ji mirė ne miške, o labai aiškiomis aplinkybėmis. Moteris įsitikinusi, jog tuo metu įmonei vadovavęs asmuo (konkrečiai - valgyklos direktorė M. Misevičienė) turėtų atsakyti už tvarką savo valdose ir prisiimti atsakomybę už viską, kas ten vyksta. Deja, pareigūnai mano kitaip. Be to, moteris abejoja, ar Nidos medikai padarė viską, kad išgelbėtų Aušros gyvybę. Nors vėliau buvo teigiama, jog dar Nidoje nukentėjėlėms medikai plovė skrandžius, tačiau kitądien A. Labenskienei, atvykusiai į Klaipėdos morgą, dukros skrodimą atlikęs gydytojas pasakė, kad jos skrandis nebuvo išplautas, ir net parodė skrandžio turinį su mėsos ir daržovių gabaliukais...
Beje, R. Vorožeikinai po ilgo gydymo nustatyta trečioji, o G. Bagdonienei - antroji invalidumo grupė...
