Nuolatinė laikraščio skaitytoja Genovefa L. rašo, jog 1941 metų vasario 12 dieną iš dabartinės Lenkijos Respublikos teritorijos (Suvalkų apskrities) ji su tėvais buvo prievarta perkelta į Lietuvą. Tėvai prarado 15 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir visą kitą turėtą turtą. Šiuo metu moteris yra pripažinta nuo 1939 - 1990 metų okupacijų režimų nukentėjusiu asmeniu. Ji kreipėsi į Nepriklausomą ekspertų komisiją bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Laiško autorė prašo patarti, kur reikėtų kreiptis dėl kompensacijos už Lenkijos Respublikoje turėtą, bet ne savo valia prarastą turtą?
Dėl prarasto turto jūs turėjote teisę kreiptis į Tarptautinę migracijos organizaciją, tačiau tai reikėjo padaryti iki 2001 metų gruodžio 31 dienos. Jeigu į minėtą organizaciją nesikreipėte laiku, tas terminas jau praleistas. Laiške nurodote, jog esate pripažinta nukentėjusia nuo 1939-1990 okupacijų (susipažinę su jūsų laiško turiniu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai patikslino, jog jūs iš tiesų turite nukentėjusiojo asmens perkeltojo statusą), todėl galite tikėtis kompensacijos iš Vokietijos fondo "Atmintis, atsakomybė ir dabartis", kuris tokią kompensaciją išmoka asmenims, Antrojo Pasaulinio karo metais dirbusiems priverstinius darbus Vokietijoje arba jos okupuotose tratorijose. Atrodo, jūs tai ir padarėte, tačiau jūs kreipėtės ne į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro centrinę prašymų dėl kompensacijos iš Vokietijos fondo "Atmintis, atsakomybė ir ateitis" priėmimo įstaigą, o tiesiai į šio fondo atstovus Maskvoje. Todėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai jokio atsakymo pateikti negali, o jums belieka laukti žinių iš Maskvos. Na, o jeigu jūsų nepatenkintų fondo "Atmintis, atsakomybė ir dabartis" sprendimas, jį galėtumėte apskųsti minėto fondo kasacinei komisijai.
