Šių metų septintasis Nidoje rengiamas didžiojo rašytojo humanisto Thomo Manno (Tomo Mano) festivalis per šio literato ir mąstytojo kūrybą muzikos, literatūros ir dailės kalba bandys pažvelgti į kultūrinę ir egzistencinę pokario Europos situaciją, apčiuopti to laiko bei dabarties keliamų klausimų paraleles.

Kaip trečiadienį (07.09) Kultūros ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė nuo šeštadienio iki 19 dienos vyksiančio festivalio organizatorius menotyrininkas Vytautas Balčiūnas, šių metų festivalis užbaigia 2001 metais pradėtą rašytojo chronologiniais gyvenimo ir kūrybos laikotarpiais pagrįstų festivalių ciklą.

2001 metų festivalis buvo skirtas šiaurietiškiems Nobelio premijos laureato kūrybos motyvams, antrojo tematinės trilogijos festivalio programa dėmesį sutelkė į rašytojo emigracinį laikotarpį (1933-1952), o 2003 metais rengiamas festivalis bus pagrįstas vėl į Europą sugrįžusio rašytojo (1952-1955) svarbiausių idėjų ir siekių atskleidimu.

Užbaigus šias tris koncepcines linijas, T. Manno festivalis pradės naują etapą - kitų metų festivalio sampratą kurs žymiausias rašytojo kūrybos vertėjas Antanas Gailius ir profesorė Irena Veisaitė.

Klasikinių menų sąšaukomis ir jų sinteze pagrįsta kamerinė menų šventė, kuri vyks T. Manno memorialiniame muziejuje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, V. ir K. Mizgirių menininkų namuose, Neringos istorijos muziejuje bei Savivaldybės aikštėje - pristatys paskutinį rašytojo gyvenimo ir kūrybos laikotarpį lietuvių menininkų kūrybos kontekste.

REKLAMA

Į Europą iš JAV rašytojas humanistas sugrįžo 1952 metais ir Ciuriche gyveno iki pat mirties - 1955-ųjų. Svarbiausias šio laikotarpio kūrinys - "Avantiūristo Felikso Krulio prisipažinimai", kuriame atskleidžiamas vertybių katastrofą patyrusios Europos dramatizmas.

Festivalio organizatorių manymu, šiais metais pasirinkta tema yra itin aktuali dabarčiai, vertybių perkainojimo bei problematiško santykio su kultūriniu palikimu keliami klausimai buvo aštrūs tiek katastrofą patyrusiai pokario, tiek dabartinei Europai.

Europa T. Mannui buvo vienintelis "žmonių, asmenybių kontinentas". V. Balčiūno teigimu, septintojo festivalio muzikos, literatūros, kino programos sieks apmąstyti didžiuosius Europos kultūros autoritetus-asmenybes, kurių, jo manymu, dabarčiai jau nebereikia, ir atsisveikinti su jomis.

Kaip ir kasmet, didžiausia ir įvairiausia yra festivalio muzikinė programa. Pasak jos koordinatorės muzikologės Onos Narbutienės, šios programos koncepcijos raktas - pokaryje užbaigtas T. Manno romanas "Daktaras Faustas" ir jame esančios nuorodos į skirtingų laikotarpių muzikos kūrinius ir kompozitorius.

Neįvardyto romano herojaus - dodekafoninės muzikos kūrėjo kompozitoriaus Arnoldo Schonbergo (Šionbergo) muzika skambės daugelyje festivalio koncertų. Nidoje bus atliktos tiek ankstyvesnės, tiek brandesnės jo kompozicijos. Tradiciškai bus pristatytas ir lietuvių muziko portretas - pokario kartos kompozitoriaus Stasio Vainiūno kūryba.

Nidoje muzikuos festivalio "senbuviai " bei naujieji dalyviai - "Aidijos" choras, pianistų Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetas, Petras Geniušas, Vilniaus kvartetas, Skaidra Jančaitė ir Roberto Šerveniko vadovaujamas instrumentinis ansamblis, dainininkės Regina Maciūtė ir Asta Krikščiūnaitė, fortepijonų trio "Kaskados", taip pat saksofonininkų kvartetas iš Vokietijos, lenkų baritonas Benonas Maliszewskis (Mališevskis) ir kiti atlikėjai.

Literatūros programą šiemet sudarys literatūrologės Viktorijos Daujotytės skaitomas pranešimas "Europa pokarinės Lietuvos kultūrinėse refleksijose" bei rašytojo anūko, mokslininko bei literato Frido Manno samprotavimai apie į Europą iš JAV sugrįžusio rašytojo kūrybą ir laikyseną bei Mannų šeimos kūrybos fragmentų skaitymas.

REKLAMA

Dailės programoje bus pristatoma tradicinė šiuolaikinė dailė. Jai atstovaus Neringos istorijos muziejuje eksponuojami JAV kūrusio dailininko Adomo Galdiko paveikslai iš Beatričės Kleizaitės-Vasaris rinkinio.

Jau treti metai festivalyje dalyvauja ir Mizgirių menininkų namuose rengiamos ekspozicijos. Šiemet, pasak parodos kuratorės menotyrininkės Jurgitos Ludavičienės, šiuolaikinio meno kalba festivalio koncepciją bandys atliepti skulptoriaus Kazio Venclovos kuriama instaliacija.

Menininkas savitai pažvelgė į tiek pokario, tiek dabarties Europos keliamus klausimus - kiek mums aktualios kultūrinės vertybės, istorija, menas, net paties T. Manno kūryba. Taupia menine kalba bei konceptualumu pasižymintis skulptorius sukūrė tris antkapius primenančias betonines stelas, į kurias jis įbetonavo įvairias knygas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų