Paežerės kaimo (Marijampolės sav., Igliaukos sen.) gyventojas Albinas Juozas Skirka (58 m.) didelę savo gyvenimo dalį dirbo vairuotoju ir buvo gan gerai charakterizuojamas savo apylinkėse. Pastaraisiais metais nuolatinio darbo vyras nebeturėjo, tačiau, rodos, niekas piktuoju jo neminėjo. Užteko vienos lemtingos dienos, ir A. J. Skirkos gyvenimas lūžo kaip išpuvęs medis - žudiku tapęs vyras pirmą kartą savo gyvenime sėdo į teisiamųjų suolą.
Ta lemtingoji diena - šių metų kovo 14-oji. Tądien Albinas Juozas užsuko į Marijampolėje esančius savo buvusio moksladraugio Juozo Ulčinsko (56 m.) namus. Antrosios grupės invalidu pripažintas Juozas gyveno vienas, neseniai buvo patyręs insultą, sunkiai vaikščiojo, menkai tepakeldavo vieną ranką. Albinas Juozas ir anksčiau aplankydavo ligotą vienišą draugą, jam iš kaimo atveždavo bulvių, kitokio maisto - abu pasėdėdavo prie butelio, pasikalbėdavo ir laikas prabėgdavo greičiau. Lemtingąją dieną Albinas Juozas į bičiulio namus užėjo iš anksto neplanavęs, tad lauktuvių neatvežė. Dabar teisme vyras tikino, kad būtent tai tapo pagrindine mirtino konflikto priežastimi.
Buvusiems moksladraugiams begeriant prie jų prisijungė svečiuosna užsukęs marijampolietis Albinas Skinkys. Ištuštinę turėtą degtinę vyrai nutarė, kad dar trūksta. A. Skinkys buvo pasiųstas nupirkti dar vieną butelį. Grįžęs vyras pamatė, kad moksladraugiai jau labai girti, tad nusprendė nebedalyvauti - išėjo į namus. Kitą rytą A. Skinkys vėl apsilankė vakarykščių išgertuvių pastogėje. Vietoje tikėtosi pasimatymo su bičiuliu vyras tuščiuose namuose aptiko tysantį subjauroto šeimininko lavoną. Kraujo žymės ant kūno ir pėdsakai ant grindų išdavė, kad Juozas Ulčinskas tapęs žiauraus smurto auka.
Netrukus policijos pareigūnai sulaikė savuose namuose besiilsėjusį Albiną Juozą Skirką - trečiąjį vakarykščių išgertuvių dalyvį. Vyras kentė pagirių nemalonumus ir tikino buvusį moksladraugį palikęs namuose gyvą, o vakaro smulkmenų nebeprisimenąs. Įvykio vietoje radus nemažai įkalčių (kruvinus nusikaltimo įrankius ir avalynės pėdsako fragmentą), Albinas Juozas Skirka buvo suimtas. Ant jo marškinių ir kojinių vėliau buvo rasta nužudytojo kraujo dėmių. Aukos namuose pareigūnai aptiko akmens nuolaužą ir metalinį kastuvėlį, ant kurių taip pat buvo kraujo pėdsakų. Nustatyta, kad nelaimėlis bene 23 kartus buvo daužomas šiais įrankiais ir kumščiais. Iš pradžių Albinas Juozas Skirka pareigūnams sakė, kad su buvusiu draugu susigrūmė dėl dviračio - esą A. J. Skirka buvo palikęs savo dviratę transporto priemonę pas J. Ulčinską, o šis svetimo daikto nesaugojęs ir jį prapuldęs. Teisme kaltinamasis apie dviratį jau nebeužsiminė. Konflikto priežastimi jis įvardijo įžeidinėjimus, kuriais J. Ulčinskas apsvaidęs svečią, pas jį užsukusį be įprastų lauktuvių. Anot A. J. Skirkos, invalidas Juozas pirmas pradėjo muštis, todėl "teko jį raminti". Vyras teisme tikino neprisimenąs, kad būtų daužęs draugą akmens nuolauža ir metaliniu kastuvėliu - pripažino tik smūgius kumščiais.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad J. Ulčinskas patyrė mirtinus krūtinės ir galvos sužalojimus. Įvykį tyrusi Marijampolės prokurorė Jūratė Šilingaitė neslėpė, kad namuose buvęs nelaimėlio lavonas suknežinta galva jai padarė itin kraupų įspūdį.
Iš karto po įvykio suimtas A. J. Skirka iki pat teismo dienas leido būdamas nelaisvėje. Netrukus jį pasiekė liūdna žinia iš namų - mirė sunkios ligos ilgai kamuota žmona.
Nors A. J. Skirka tikino nenorėjęs nužudyti savo draugo - smūgiais tik išliejęs nuoskaudą bei įtūžį, tačiau šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad nusikaltimas tyčinis. Bičiulio žudiku tapusiam A. J. Skirkai paskirta aštuonerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis pasiųstas atlikti Pataisos namuose.
