Nuo rugsėjo 29 dienos Marselio psichiatrinėje ligoninėje Timon (Timone) vyksta streikas. Streikuoja beveik du trečdaliai ligoninės darbuotojų. Ligoninėje trūksta priemonių, kurios leistų saugiai slaugyti visus besikreipiančius ligonius. Teigiama, kad jau seniai tiek psichiatrinėse, tiek kitose ligoninėse neįmanoma žmoniškai dirbti. Ypač susiduriama su sunkumais gydant ligonius su psichine negalia, nes juos reikia gydyti, o ne vien " anestezuoti " tonomis vaistų.
Perspektyva priimti į Timon ligoninę superbrutalų, nesuvaldomą ligonį sukėlė priešišką personalo reakciją. Šis ligonis personalo darbuotojams nuo seniai pažįstamas. Kai jis gydėsi jų psichiatrijos skyriuje, darbuotojai išgyveno tikrą pragarą. Jis laužė ir daužė viską, kas pakliūdavo po ranka, įskaitant slauges, medicinos seseris ir prižiūrėtojus. Pasakojama, kad jam suvaldyti kartą prireikė 19 sanitarų. Vieną dieną seselė ir jos kolega iššoko pro langą, kad išvengtų jo neprognozuojamos agresijos. Jis trankėsi ir svaidė į juos ne tik po ranka pakliuvusius daiktus, bet net kėdes mėtė tiesiai į jų galvas. Taigi, sužinoję apie šio ypatingai nestabilios psichikos paciento grįžimą į jų gydymo įstaigą, personalas ryžosi protestuoti streiku. Kai pagalvoji, tikrai nėra ko stebėtis. Šis ligonis pramintas ponu D. Jo ūgis yra 2,04 metro, svoris - 140 kilogramų, o savo jėga neatsilieka nuo sveiko ir suaugusio jaučio jėgos. Jis absoliučiai nepripažįsta kitų valios, patarimų ar reikalavimų. Beprotybės priepuolių metu jis būna baisus, o tokie priepuoliai labai dažni. Kai jis susinervina, geriau trauktis jam iš kelio...
Kartą seselė dalino vaistus ligoniams. Ponas D. įėjo nepatenkintas, nes jo kava nesanti pakankamai saldi. Seselė pažadėjo parūpinti daugiau cukraus po vaistų paskirstymo pacientams. Suprantama, ji padarė fatališką klaidą, nes šis ligonis nepakenčia jokių atidėliojimų, jokių patarimų, neigimų ir t.t. Iš karto po seselės žodžių pradėjo skraidyti daiktai ir lūžti baldai. Jis neatpažįstamai nusiaubė kabinetą!
Dėl jo tokio siaubingo elgesio jį pravardžiuoja Halku (tai iš filmo "Nerealusis Halkas"). Be to, jis reketuoja ir muša kitus ligonius.
Sakoma, kad jeigu šiandieną ponas D. grįžta į ligoninę Marselyje, tai tik todėl, kad jis jau perėjo ir nusiaubė visas psichiatrines regiono ligonines. Susiduriama ir su kita problema : ligoninių personalas moteriškėja, psichiatrinė specializacija mažėja, tad iškyla vis daugiau sunkumų gydant agresyvius ligonius.
Visą tai žinant lengviau suprasti, kodėl Marselio psichiatrinės ligoninės nenori jo priimti... Pas jį " apsilankę " sanitarai teigia, kad nenusiteikę prieš jį : " Ponas D. tikrai ligonis. Tačiau kai praeina jo priepuoliai, jis būna netgi malonus. Tačiau mes jam negalime sudaryti atitinkamų sąlygų. Pati mūsų struktūra nepritaikyta tokio tipo pacientams, personalas neturi specialaus paruošimo... "
Ligoninių direkcija prižadėjo imtis specialių priemonių : skirti profesionaliai paruoštą sargybinį ponui D. prižiūrėti. Be to, kas tris mėnesius jis keis ligonines, kad palengvintų personalo darbą... Deja, šie pažadai nepaguodžia. Marselio Halko nenori nei viena ligoninė.
Nicoje tokiems ligoniams kaip ponas D. yra speciali ligoninė (Umap). Po siautėjimo Timon ligoninėje Marselyje, jis joje pabuvojo. Deja, neilgai užsibuvo, nes ir čia jo nepageidavo. Po to šį " siautėjantį kalną " siuntinėjo vieni kitiems, nes niekas ilgai neištverdavo : viską bematant nusiaubdavo.
Šiuo metu ponas D. yra specialiame sunkiems ligoniams skirtame skyriujeVokliuz (Vaucluse) departamente.
