Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Sulaužė šonkaulius
Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijoje gyvenanti Jadvyga S. (74 m.) ankstų rytą susiruošė į tvartą. Šeštus metus auginamai, neseniai apsiveršiavusiai karvutei atnešė pašaro, po to pradėjo valyti gardą. Staiga nei iš šio, nei iš to čia pat buvusią šeimininkę karvė šonu stuktelėjo prie medinių gardo skersinių, o kai Jadvyga ant tų skersinių pakibo, raguotoji šonu ją prispaudė dar stipriau... Moteris suriko iš skausmo - iškart pradėjo mausti krūtinę, susopo kelį ir klubą... Kai karvė pagaliau atsitraukė, Jadvyga susirado tvarto kampe paremtą pagalį ir juo pasiremdama šiaip ne taip pasiekė trobą. Iš pradžių nukentėjėlė manė, kad stiprus viso kūno skausmas pamažu praeis, tačiau kuo toliau, tuo labiau gėlė krūtinę ir sužalotą koją, pradėjo dusinti. Dukra iškvietė greitąją pagalbą, medikai ligonę išsivežė į ligoninę. Po įdėmios medicininės apžiūros paaiškėjo, kad Jadvygai ne tik suspausta krūtinė, sužeisti klubo ir kelio sąnariai, bet ir sulaužyti keli šonkauliai. Moteris gydoma stacionare, o jos agresyviąją karvutę kol kas prižiūri netoliese gyvenanti nukentėjėlės dukra. Tačiau jau esą ir dabar aišku, kad neprognozuojamo elgesio juodmargė į Jadvygos tvartą nesugrįš - arba liks pas dabartinę šeimininkę, arba bus parduota.
Mirtinai sutrypė
Jadvyga, laimė, nežinia ko ėmusio šėlioti galvijo buvo tik sužalota. O štai beveik prieš mėnesį Klaipėdos rajone, Rudgalviuose, nežinia dėl ko įsiutęs jautis savo šeimininką Ancą P. (70 m.) sutrypė mirtinai.
Su sūnumi gyvenęs Ancas augino du įmitusius jaučius. Vienas dar buvo pusėtino būdo, o kitas, vyresnysis, gana nedraugiškai nusiteikęs visų rudgalviškių atžvilgiu. Tą popietę šeimininkas, parėjęs namo, aršuolį jautuką išvydo kieme - nusitraukusį grandinę ir išbėgusį iš tvarto. Pasirodo, energingasis galvijas iš pančių išsilaisvino gerokai anksčiau ir per tą laiką spėjo išgąsdinti ne vieną kaimyną... Kai pagaliau jį pergudravę ir už grandinės sučiupę vyrai pririšo prie medžio, gyvulys vėl lengvai nusipurtė virvę ir piktai riaumodamas patraukė savais maršrutais.
Kai jautis pagaliau sugrįžo į savo kiemą, Ancas pabandė jį parsivaryti į tvartą. Kaip vėliau svarstė kaimynai, agresyviai nusiteikusiam gyvuliui žmogelis greičiausiai kokiu pagaliu mostelėjo per šoną - o tas ir įsiuto... Ragais parbloškęs ant žemės, pradėjo šeimininką negailestingai badyti, po to - trypti... Netoliese gyvenanti moteris sakė vienu metu girdėjusi buliaus riaumojimą ir kažką panašaus į žmogaus riksmą, tačiau nepamanė, kad visa tai gali baigtis tragedija... Juolab jog greitai viskas nutilo, nurimo. O jautis vėl patraukė į pievas, pas kaimynų karves... Vyrai atskubėjo savo žalųjų vaduoti, tačiau viską sumaišė netylantis šunelio skalijimas. Kitiems, beje, pasidarė pikta - kur šeimininkas, kodėl neprisiriša taip agresyviai nusiteikusio jautuko! Keli kaimynai užsuko į Anco kiemą ir rado žmogelį žiauriai sutryptą...
- Mes jam seniai sakėm tuo bjauriu padaru atsikratyti, - kalbėdamasi su "Akistatos" korespondente prisiminė netolima kaimynė. - Antai pernai tas pats jautis buvo užpuolęs ir mane! Nusitraukė nuo grandinės, atpėdino į mūsų kiemą, ištrypė daržus, o kai pabandžiau išvaryti, kad supyks, kad puls riaumoti, žemę ragais arti! Vos spėjau pasprukti!
Šio jaučio sakė prisibijoję visi kaimo gyventojai. Mat galvijas buvo nuolat aršiai nusiteikęs, perkreiptu snukiu, išstatęs ragus... Šeimininkas, sako, šiemet jau planavo įmitusį galviją parduoti mėsos perdirbėjams, tačiau taip ir nesuspėjo aršuoliu atsikratyti...
Pavojinga "vyro" ieškanti karvė
O štai praėjusią savaitę irgi Klaipėdos rajone, šįkart - Klipščiuose, 82 metų senolį Aleksandrą N. mirtinai sužalojo jo paties karvė. Kaip sakė šio kaimo gyventojai, iki tol aršumu nepasižymėjusi margoji, matyt, tomis dienomis "dairėsi bernų" - buvo labai nerami, aikštinga. Pririšta pievoje tądien ji suko ratus tol, kol ištraukė iš žemės kuolą. Ir iškart - prie netoliese besiganiusios kitų galvijų bandos! Bezyliodama Aleksandro karvė grandinėmis susisuko su kaimynės karvute. Kai čion atskubėjo Aleksandras ir bandė tas grandines atpainioti, vienu metu jo karvutė stipriai mostelėjo galva ir trenkė šeimininkui į pilvą. Senukas pargriuvo ant žemės - tada įsiutusi margutė jį ėmė trypti... Aleksandrą išvadavo šauksmus išgirdęs kaimynas. Stipriai nukentėjęs žmogus nemanė, kad jo būklė pavojinga gyvybei - pats parklibikščiavo į namus, atgulė pailsėti. Tačiau nukentėjėlio būklė vis prastėjo, prisiėjo kviesti medikus. Vyriškis ligoninėje praleido visą savaitę, deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko...
Po kaktomušos su jaučiu - žūtis
Dar viena skaudi nelaimė, kurios kaltininku galima įvardinti palaidą Galviją, praėjusio sekmadienio naktį buvo užregistruota Utenos rajone.
Šeštadienio vakarą minėto rajono Kaniukų kaimo bendruomenės nariai šventė Jonines. Vienas iš šios šventės organizatorių ir aktyviausių dalyvių buvo gretimo Pervydžių kaimo gyventojas Algirdas K. (31 m.). Vidurnaktį, šventei pasibaigus, šis vyriškis sugrįžo į namus, šventinį kostiumą pakeitė į kasdienius rūbus ir susiruošė pas netoliese gyvenantį brolį Virginijų. Žinoma, broliai galėjo susitikti ir kitądien, tačiau kaip tik tuo metu pas Virginijų svečiavosi jo žmonos giminaičiai, su kuriais Algirdui reikėjo pasišnekėti svarbiais reikalais (grupė vyrukų ruošėsi greitu laiku išvykti į Švediją, o tokia kelionė labai domino ir Algirdą). Kita vertus, kitąryt Algirdas buvo pažadėjęs ateiti pas močiutę padėti ūkio darbuose, tad nenorėjo jos pavesti...
Taigi naktį sėdo Algirdas į savo žigulius ir kaimo vieškeliu nurūko maždaug už trijų kilometrų gyvenančio brolio Virginijaus sodybos link. Deja, brolio namų nepasiekė...
Pasak nelaimingą atsitikimą besiaiškinančio Utenos rajono PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. inspektoriaus Ryčio Mikulėno, apie 3 valandą nakties tuo pačiu keliu dviračiu mynęs kaimietis Algirdo žigulius pastebėjo griovyje suknežintus, atsitrenkusius į medį, o ant kelio gulėjo negyvas stambus raguotis. Nors apie eismo nelaimę iškart buvo perduota Algirdo broliui, atskubėjęs į vietą jis jau negalėjo nukentėjėliui padėti - žmogus jau buvo sustingęs... Ant žvyrkelio nebuvo matyti jokių stabdymo žymių.
Pasak kito brolio, Jono K., tamsią naktį Algirdas greičiausiai nepastebėjo iš griovio staiga ant kelio iššokusio palaido raguočio ir net nespėjo nuspausti stabdžių pedalo. Gal, girdi, po kaktomušos su gyvuliu Algirdas buvo tik sužalotas, dar gyvas, tačiau nuo stipraus smūgio žiguliai nuriedėjo į griovį ir tėškėsi tiesiai į vienintelį toje kelio atkarpoje augantį storakamienį uosį... Vairuotojas patyrė mirtiną galvos traumą...
Kaip jau aiškėja, tąnakt ūkininkei D. R. priklausantys pievose ganęsi du jaučiai buvo gana neramūs, vienu metu atitrūko nuo grandinių ir pasileido laukais...
Į Algirdo K. laidotuves susirinko minios žmonių. Mat Algirdas, jauniausias iš aštuoneto Keraminų vaikų, kaip ir kiti jo broliai ir seserys, buvo itin geros širdies, doras žmogus. Jis ne tik ūkininkavo kartu su tėvais - suspėdavo ir į Kaniukų kultūros namuose vykstančias saviveiklininkų būrelio repeticijas, buvo visų kultūrinių renginių siela, pagrindinis statomų spektaklių veikėjas. Anot kultūros namų darbuotojos Vidos Juškienės, Algirdo - gabaus artisto, visuomet geros nuotaikos, linksmo, energingo, idėjų kupino vyriškio - kolegoms labai trūks...
Gyvuliai irgi serga...
Pasak kalbintų veterinarijos specialistų, nėra tiksliai įvardinta, kodėl tam tikrais metų periodais naminiai galvijai tampa piktesni, suirzę. Tai esą gali priklausyti ir nuo gyvulių auginimo bei gyvenimo sąlygų, ir nuo to, kaip šeimininkas su jais elgiasi (ar nemuša), ir nuo paveldėjimo, rujos meto, ir nuo daugybės kitų priežasčių.
Galvijai, girdi, kaip ir žmonės, gali susirgti įvairiausiomis ligomis, taip pat turėti vienokių ar kitokių psichikos sutrikimų.
Veterinarijos specialistų manymu, piktesni, agresyviau nusiteikę gyvuliai auga pas mėgstančius konfliktuoti, sudėtingesnio charakterio šeimininkus (griežtas šeimininkas gyvuliui, žiūrėk, gali ir uždrožti kokiu pagaliu, o tai, anot veterinarų, gyvulio pasąmonėje nelieka neužfiksuota). Ir priešingai - jei bendraujama švelniai, be riksmų ir lazdų, paprastai tokie galvijai eibių neprikrečia.
Tiesa, užsikrėtę pasiutlige ir ramiausio elgesio iki tol buvęs naminis gyvulys per tam tikrą laikotarpį taps nesutramdomas, labai pavojingas aplinkiniams.
Ką tik apsiveršiavusi karvė, anot veterinarijos žinovų, taip pat gali laikinai tapti agresyvesnė, mat instinktyviai gina savo palikuonį, stengiasi jį apsaugoti nuo pašalinių. Tokiu laikotarpiu ir gyvulio šeimininkai turėtų būti atidesni, atsargesni.
Yra žinoma ir tai, jog jaučiai, karvės, ožiai, avinai ir kiti naminiai gyvūnai nemėgsta girtų žmonių, o jaučius gali staiga įaudrinti raudona spalva (einant galvijų perkelti reikėtų dėvėti neryškių spalvų drabužius).
Gyvūnų elgsenos ypatumus nagrinėja etologijos mokslas, tačiau Lietuvoje šios srities specialistų kol kas nėra.
