Šeštadienio rytą tragiškai baigėsi keleivinio lėktuvo, skridusio iš Surguto į Belgorodą, skrydis. Leisdamasis Samaroje, labai tirštame rūke pilotas nematė žemės, o prietaisai buvo sugedę, todėl lėktuvas, dar nepasiekęs nusileidimo tako (400 m.), sparnu užkabino žemę, vertėsi ir subyrėjo į 3 dalis. Stebuklas, kad per katastrofą žuvo tik 6 lėktuvu skridę žmonės.
Po avarijos ligoninėse atsidūrė dar 26 žmonės, tarp jų - 3 vaikai. Iš viso lėktuvu skrido 57 asmenys - 50 keleivių ir 7 asmenų įgula.
Šią nelaimę tiriančių specialistų tvirtinimu, avariją greičiausiai nulėmė piloto klaida. Bet avialinijų "Utair", kurioms priklauso sudužęs lėktuvas, atstovai pranešė, kad orlaivis buvo geros techninės būklės, o jį pilotavo patyręs lakūnas.
Lėktuvas skrido iš Sibiro miesto Surguto į Belgorodą su tarpiniu nusileidimu Samaroje. Nelaimės vietoje fotografai užfiksavo sudužusio orlaivio dalis, išsibarsčiusias sniege keli metrai nuo leidimosi tako. Įvykio vietoje buvo rastos lėktuvo juodosios dėžės - savirašiai prietaisai, kurie fiksuoja skrydžio duomenis. Jie buvo nusiųsti į Maskvą tirti.
Visuose trijuose šio reiso oro uostuose žinių nekantriai laukė lėktuvo keleivių ir įgulos artimieji. Viena moteris Belgorodo oro uoste televizijos žurnalistams guodėsi, kad jos duktė atsidūrė ligoninėje dėl stuburo traumos, o pustrečių metų anūkas - šoko būklės.
Likę gyvi keleiviai pasakojo, kad iki pat paskutinės minutės skrydis vyko normaliai ir jie jokios bėdos nejautė. Prieš nusileidimą pilotas liepė prisisegti diržus, stiuardesė išdalino saldainiukus ir lėktuvas po truputį žemėjo. Po to - smūgis, po kurio atskilo ir sukdamasis nulėkė į laukus lėktuvo priekis. "Aš lyg ir buvau trumpam praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs pamačiau, kad korpuse skylė. Pro ją ir iššokau į sniegą, kurio buvo iki kelių", - pasakojo Olegas Nosenka (37 m.), skridęs lėktuvu.
Mažiausiai nukentėjo lėktuvo gale sėdėję keleiviai. Gyvi liko ir visi ekipažo nariai. Lėktuvo vadui Olegui Zubkovui sutrenktas stuburas, galva. Jis guli ligoninėje. "Mes patekome į "mirtino" rūko sritį, - sakė lėktuvo vadas. - Įsivaizduokite - net po katastrofos mūsų ieškoję automobiliai du kartus pravažiavo pro šalį ir nematė lėktuvo. Svarbiausia, kad nekilo gaisras. O smūgį galbūt sušvelnino ir tai, kad paskutinę sekundę aš bandžiau kilti antram ratui".
Ši nelaimė vėl paskatino diskusijas dėl pasenusio modelio lėktuvo Tu-134, kuris dažniausiai naudojamas Rusijos civilinėje aviacijoje. Pasak ekspertų, šiuos lėktuvus kur kas sunkiau nutupdyti nei moderniuosius, ypač prasto oro sąlygomis. Tad šalies aviacijos pareigūnai siekia juos po kurio laiko pašalinti. Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas vasarį nurodė per 5 metus pašalinti visus Tu-134 ir Tu-154 lėktuvų modelius iš civilinės aviacijos.
Tiesa, problemų Rusijoje kyla ir dėl užsieninių lėktuvų. Dar praėjusią savaitę Maskvoje avariniu būdu leidosi lėktuvas "Boeing-737" su 143 keleiviais, kadangi būta problemų dėl vieno iš dviejų jo variklių. Per šį įvykį niekas nenukentėjo.
Pasak naujos Tarpvalstybinio aviacijos komiteto ataskaitos, Rusijoje praėjusiais metais įvyko rekordiškai daug aviacijos incidentų - 33. Per juos žuvo 318 žmonių, t.y. 6 kartus daugiau negu 2005 metais. Išsiaiškinta, kad 70 proc. Rusijoje per pastaruosius 5 metus įvykusių lėktuvų avarijų priežastis - žmonių klaidos.
