Verslo dienraštis "Financial Times" skelbia, kad nepaisydami Didžiosios Britanijos ir dar keturių valstybių pasipriešinimo Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai patvirtino naujas bankų bei vertybinių popierių biržų veiklą reglamentuosiančias taisykles. Britai šias taisykles įvertino kaip "ribosiančias rinkos lankstumą bei kenksiančias įmonėms ir investuotojams".
Atmetę britų prieštaravimus, į kuriuos paprastai atsižvelgdavo, ES finansų ministrai patvirtino teisės aktą, laikomą kertiniu akmeniu atnaujinant Europos finansinių paslaugų sektorių. Vadinamajai investicinių paslaugų direktyvai, be didžiosios Britanijos, priešinosi Švedija, Airija, Suomija ir Liuksemburgas.
ES vidaus rinkos komisaras Fritsas Bolkesteinas (Fricas Bolkešteinas) teigė, kad naujoji direktyva "leis įmonėms lengviau pritraukti lėšų, padidins investuotojų pasitikėjimą ir skatins plėtrą".
Tačiau kai kurie Europos Parlamento nariai atkreipė dėmesį į naujojo teisės akto trūkumus, o bankų vadovai minėjo, kad patvirtinta direktyva gali padidinti riziką ir pakelti paslaugų kainas. Kalbama apie siūlymus leisti investiciniams bankams visoje ES konkuruoti su biržomis, tačiau taip pat įpareigoti juos laikytis iš anksto paskelbtų kainų.
Didžiojoje Britanijoje - vienintelėje ES šalyje, kurioje investiciniai bankai patys patenkina akcijų pirkimo ar pardavimo užsakymus - baiminamasi, kad naujoji direktyva padidins bankų riziką ir todėl pakels paslaugų kainas vartotojams.
Antradienį Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Paulas Boatengas (Polas Boutengas) citavo Londono Sičio užsakytą tyrimą, kuriame teigiama, jog ministrų pasiūlytas vidine prekyba vadinamos veiklos įteisinimas ES finansų rinkos sąnaudas kasmet padidintų 530 mln. JAV dolerių.
Tačiau kitos ES valstybės, daugiausiai - Pietų Europos šalys, tvirtina, jog direktyvos akcentuojamas "skaidrumas iki sandorio" yra teisėtas, nes daugelyje jurisdikcijų bankai su biržomis anksčiau tiesiogiai nekonkuravo.
P. Boatengas savo kolegoms minėjo, kad Londono Sityje vyksta trys ketvirtadaliai ES vidinės prekybos. Tačiau Europos Komisija mano, jog britų įtaką lemia tai, kad vidinė prekyba iki šiol buvo draudžiama kitose valstybėse narėse.
"Tai (patvirtintas variantas) nėra sprendimas daugeliu klausimų, kuriuos direktyva reglamentuoja, - teigė Europos bankų federacija. - Gana neįprasta, kad finansinių paslaugų srityje patvirtinamas tekstas, kurį atmeta penkios (valstybės) narės".
Už naujosios direktyvos priėmimą atsakinga Europos Parlamento narė Theresa Villiers (Teresa Viljers) sakė, kad ją labai nuvylė ministrų patvirtintas projektas. Deputatės nuomone, ministrai siūlo sustiprinti biržų pozicijas ir įteisinti žingsnį atgal tokiose valstybėse kaip Didžioji Britanija ir Vokietija. Ekonominės bei pinigų politikos komiteto vadovė Christa Randzio-Plath (Krista Rancio Plat) pridūrė, jog Europos Parlamentui bus "labai sudėtinga" balsuoti dėl ministrų pasiūlyto varianto.
ES pirmininkaujanti Italija nusprendė direktyvos projektą patvirtinti antradienį, nes kitu atveju dėl jo iki pavasario nebūtų spėjęs balsuoti Europos Parlamentas. Tačiau jei pastarasis neišspręs nesutarimų su ES vyriausybėmis, galutinis direktyvos tekstas gali likti nepatvirtintas iki kitų metų rudens.
ELTA
