Remigijus RAINYS
Tarnybai netinka daugiau nei trys penktadaliai į Kauno karo prievolės centrą atvykusių šaukiamųjų
Kauno karo prievolės centras, nuo 1998 metų vykdantis jaunuolių šaukimą į armiją, ištisus metus aptarnauja Kauno, Marijampolės ir Alytaus apskritis. Trylikos rajonų šaukiamojo amžiaus jaunuoliai beveik kasdien autobusais atvežami į Kauną, kur karo gydytojų komisija, kurią sudaro du bendrosios praktikos gydytojai, terapeutas, du psichologai, psichiatras ir klinikinis fiziologas, nuodugniai patikrina šaukiamųjų sveikatą. Medicininius tyrimus galima atlikti čia pat esančioje laboratorijoje, o šaukiamųjų fizinę būklę nustatyti padeda specialūs prietaisai. Komisijos pirmininkas kapitonas Vilius Kočiubaitis patikino, jog tinkamais tarnybai kariuomenėje kasmet pripažįstama kiek daugiau nei šešiasdešimt procentų į centrą atvykstančių vaikinų. Dėl prastos sveikatos nuo karinės tarnybos atleidžiama 25-27 procentai patikrintų šaukiamųjų, o dar 12- 13 procentų šaukimas į kariuomenę atidedamas, kol sugis patirtos traumos ar praeis uždegiminės ligos. V. Kočiubaitis pastebėjo, kad iš visų "komisuotųjų" didžiausią procentą - 35 - sudaro turintieji psichikos sutrikimų. 32 procentai atleistųjų tarnybai netinkami dėl terapinių negalavimų, 11 procentų - dėl chirurginių, 7 procentai - dėl silpno regėjimo ir 5 procentai - dėl nervų patologijos. Dažniausiai pasitaikantys negalavimai - širdies yda, hipertenzija, astma ar epilepsija. Nuo tarnybos armijoje atleidžiami pilnapadžiai, trumparegiai ir astigmatikai. Beje, kiekvienas šaukiamasis turi atsakyti į Vekslerio testo klausimus. Juo nustatomas intelekto koeficientas. Kariuomenėje tarnauti gali tik tie, kurių intelekto koeficientas ne mažesnis kaip 81. Turint galvoje, kad vidutinis šaukiamųjų išsilavinimas - tik šešios klasės, kai kam 81 tampa magišku skaičiumi. Lyginant su sovietiniais metais, į tarnybą šaukiami kiek aukštesni lietuvaičiai. Dabar tinkami karinei tarnybai pripažįstami ne žemesni kaip 160 centimetrų ūgio vaikinai. Nenorintieji tarnauti armijoje dažniausiai skundžiasi širdies skausmais, tačiau V. Kočiubaitis sakė, kad tariamą ligonį nesunku atskirti iš poliklinikos išduotos plonutėlės sveikatos būklės bylelės. Tačiau kaip ten bebūtų, visi besiskundžiantieji, kurių sveikatos būklės negalima patikrinti vietoje, siunčiami ištirti į Karo ligoninę ar specializuotus medicinos centrus. Nors Karo prievolės centre įrengta patalpa su dviaukštėmis lovomis, kad prireikus šaukiamieji galėtų pernakvoti, komisija iki šiol suspėdavo visus patikrinti per vieną darbo dieną. Visi duomenys apie šaukiamojo sveikatos būklę patenka į komisijos pirmininko kompiuterį, kur, pasitelkus kartu su Švedijos specialistais paruoštą programą, jaunuoliui pagal dešimt sveikatos parametrų parenkama specialybė. Telieka maksimaliai suderinti kompiuterinius duomenis su paties naujoko norais ir parinkti jam tarnybos vietą. Tradiciškai dauguma norėtų tarnauti elitiniame Kauno jėgerių batalione, tačiau ten atrenkami tik geriausieji. Netrūksta norinčiųjų tarnauti ir 1-ajame vidaus tarnybos pulke, dislokuotame Kaune. V. Kočiubaitis juokauja, kad sunkiausia atremti komisijos sprendimais nepatenkintų mamų atakas. Kiekvieną rytą prie jo kabineto durų laukia mažiausiai trys savo lepūnėlių sveikatos būklės įvertinimu nepatenkintos mamytės. Kurioziškiausia gydytojo girdėta atsisakymo tarnauti kariuomenėje priežastis - trys užplombuoti dantys.
Įstatymui paklūsta tik kas penktas lietuvaitis
Kauno karo prievolės centro viršininko pavaduotojas kapitonas Sigitas Šarkus sakė, kad skyriai rajonuose kasdien tam, kad surinktų 40 šaukiamųjų sveikatai patikrinti turi išsiųsti ne mažiau kaip du šimtus šaukimų. Kaip blogą pavyzdį kapitonas paminėjo marijampoliečius. Jiems buvo išsiųsta 212 šaukimų, bet teatvyko aštuoni. O įstatyme numatyta, kad kiekvienas devyniolikos metų sulaukęs Lietuvos pilietis privalo per trisdešimt dienų iki gimtadienio arba per penkiolika dienų po jo pats atvykti į Karo prievolės centrą. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau dauguma lietuvaičių karinę tarnybą paprasčiausiai ignoruoja, nė nenumanydami, kokių problemų gali turėti ateityje. Pagal įstatymą kariuomenėje atitarnauti privalo visi Lietuvos piliečiai (vyrai) nuo 19 iki 26 metų. Pageidaujantieji tai gali padaryti sulaukę aštuoniolikos metų arba iki dvidešimt septynerių. Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje kariuomenės daliniams reikėjo nedaug šauktinių ir į neatvykimą tarnauti buvo žiūrima atlaidžiai, o dabar skelbiama vengiančiųjų tarnybos paieška, jų sąrašai perduodami policijos komisariatams. Paprastai teisėsaugininkai apsiriboja tradiciniu atsakymu, kad ieškomasis nerastas, nors per reidus, mamoms atkakliai tvirtinant, kad sūnelis išvyko uždarbiauti į užsienį, į namus sugrįždavo pats "užsienietis" ir nesislėpdamas prisistatydavo tikrintojams. Centro darbuotojai pasinaudoja ir kitomis įstatymuose numatytomis galimybėmis.
Kauniečiams pagaliau pavyko sukomplektuoti Teisinį skyrių, kurio darbuotojai aktyviai įsitraukė į darbą. Teisininkams įdarbinti kliudė nuostatos, besimokančiuosius atleidžiančios nuo karinės tarnybos. Taigi aukštąjį mokslą baigęs teisininkas, norėdamas dirbti Karo prievolės centre ir gauti pagal užimamas pareigas priklausantį atlyginimą, kuris armijoje skiriamas pagal karinį laipsnį ir ištarnautus metus, privalo tris mėnesius tarnauti mokomajame pulke Rukloje, kad gautų... eilinio laipsnį, o po to dar per tris mėnesius užbaigti pagreitintus karininkų kursus Karo akademijoje. Teisinio skyriaus karininkai pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Darbo inspekcijos pareigūnais ir kai kurie darbdaviai jau nubausti tūkstantinėmis baudomis už armijoje netarnavusių jaunuolių įdarbinimą. Taigi norom nenorom darbdaviai tampa Kauno karo prievolės centro talkininkais. Tikimasi, jog pagaliau baigsis netvarka pasienyje ir bus įvesta tiksli išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų į Lietuvą apskaita. Dabar buvimas užsienyje įvardijamas kaip pagrindinė neatvykimo į tarnybą armijoje priežastis. Tačiau ir šiame fronte kai kas jau apsvilo sparnelius. Į komisiją kreipėsi keletas vyresniojo amžiaus piliečių, laimėjusių "žaliąsias kortas", tačiau jų išvykimas gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas buvo užblokuotas dėl vengimo tarnauti kariuomenėje. Kol kas šios problemos išspręstos geranoriškai, kaip sakoma, abiejų šalių susitarimu, tačiau ateityje kariškiai žada būti griežtesni ir kai kam išvyką už jūrų marių teks atidėti mažiausiai metams.
Pasak Sigito Šarkaus, stebėtinai lengvai savo įsitikimus keičia Jehovos liudininkai ir krišnaitai, sužinoję, kad alternatyviojoje tarnyboje teks tarnauti pusmečiu ilgiau. Tik ką įtikinėję, kad tikėjimas neleidžia jiems imti ginklo į rankas, pacifistai pasirenka tikrąją tarnybą sužinoję, kad turės dalyvauti įprastame kariniame parengime, tik tuo metu, kai tarnybos draugai praktikuosis su ginklais, jiems teks nešioti basonus gydymo įstaigose ir valyti tualetus. Dar vienas būdas išvengti karinės tarnybos, kuriuo pasinaudoti nelinkima niekam, tai įvykdyti sunkų kriminalinį nusikaltimą. Lengvai nusikaltę "ereliai" į kariuomenę šaukiami atlikę laisvės atėmimo bausmę.
