Birutė Karbauskienė
Netekties skausmas Gavaltuvos kaime (Marijampolės sav.) gyvenančiai Virginijai Ramanauskienei (35 m.) pažįstamas seniai: prieš 22 metus teko laidoti vieną brolį (19 m.), žuvusį ant geležinkelio bėgių, o po penkerių metų - ir kitą (21 m.), mįslingomis aplinkybėmis paskendusį vandens telkinyje. Tuomet jaunutei Virginijai baisiausia buvo matyti nebyliai kenčiančius tėvus. Dabar moteris vėl gedi - prieš pusmetį palaidojo savo vyrą Antaną (39 m.). Laikas eina, o neviltis ir sielos kančia nė kiek nemažėja - ir ne vien dėl trijų savo vaikų, taip anksti netekusių nuostabaus tėčio.
Antanas Ramanauskas dirbo vairuotoju Kazlų Rūdos bendrovėje "Kegisa" - įmonės autobusiuku išvežiodavo į objektus darbininkus, o po darbo juos vėl surinkdavo. Taip buvo ir lemtingąją praėjusių metų spalio 18-ąją, penktadienį. O pavakarėjant moteris susiruošė pas karves. Štai tada namus pasiekė žinia, kad Antanas namo nebegrįš - esą jis sunkiai susižalojo darbe. Iki šiol Virginijai skaudu ir net įtaru, kodėl niekas iš nelaimės liudininkais tapusių vyrų, niekas iš Antano bendradarbių, niekas iš policijos tuokart jai nepranešė tikrosios tiesos - vyras juk buvo ne tik sužalotas, bet jau miręs įvykio vietoje. Vėlavusi (ar slėpta?) žinia ir jai, ir kitiems namiškiams (Ramanauskų šeimyna gyvena kartu su Virginijos tėvais ir broliu) įpiršo išvadą, kad bendrovėje "Roxas Wood", kur netikėtai žuvo Antanas, skubėta dangstyti ir naikinti kai kuriuos pėdsakus, nenaudingus įmonei. Įvykį tyrę pareigūnai konstatavo, kad Antanas Ramanauskas žuvo nukritęs iš pusketvirto metro aukščio ir trenkęsis ant betoninių grindų. Teigiama, jog vyras buvo įsikibęs keltuvo kablio, kuris jį mirtinai sužalojo trūkus keltuvo lynui. Kadangi A. Ramanauskas buvo pašalinis asmuo ir esą neleistinai įėjo į svetimos bendrovės patalpas, nelaimė netraktuojama kaip įvykusi darbo metu. (Vairuotojas nuolat užeidavo čia nusiprausti rankų, laukti darbininkų, ir niekas tuo nesistebėdavo.)
Ką tuokart veikė Antanas svetimos bendrovės gamybinėse patalpose, galutinai turėtų nustatyti teismas - taip viliasi Virginija Ramanauskienė. Įvykio liudininkų parodymai, kurie oficialiai užfiksuoti Marijampolės rajono apylinkės prokurorų atliktame nelaimės tyrime, našlės neįtikino. Šiuo metu dėl įvykio kaltinamas marijampolietis Giedrius Bučinskas (39 m.), "Roxas Wood" elektrošaltkalvis, pasakoja, kad tądien darbe jis neleistinai naudojosi techniškai netvarkingu keltuvu. Anot G. Bučinsko, vairuotojas Antanas, įėjęs į cechą, jį kalbino atsistojęs tiesiai po kabliu, tad teko kablį automatiškai kilstelėti. Tuo metu, Giedriaus teigimu, Antanui kažkodėl parūpo įsikibti į prieš akis sujudėjusį kablį - esą padarys kelis prisitraukimus, todėl paprašė Giedriaus kilstelėti dar. Šis neprieštaravo, nors žinojo, kad tuo įrenginiu kilnoti žmones draudžiama. Štai tada ir įvykusi nelaimė - lynas trūkęs, Antanas kritęs žemyn.
Tokia kaltinamojo versija Virginiją ir jos namiškius, gerai pažinojusius Antaną, tiesiog pribloškė. Anot jų, ne Antano natūrai valiūkiškai kabinėtis ant kablių, mankštintis ir apskritai juokauti. Jis net su vaikais neužsiimdavo kvailioti - buvo rimtas, ramus, ne visada ir namiškių juokus suprasdavo. Įsivaizduoti, kad Antanas, skubėdamas baigti darbus, dar užsimanė pakyboti ore ar pasportuoti, namiškiai negali iki šiol.
- Manau, kad Antanas tapo ne nelaimingo atsitikimo, o darbininkų kvailų juokų auka, - sakė Virginija. - Jį, įėjusį į cechą paraginti darbininkus baigti darbus, kad galėtų greičiau juos išvežti į namus, kažkuris vyras greičiausiai tyčia chuliganiškai užkabino kabliu už diržo ir pakėlė. Arba Antanas puolė ką nors padėti skubantiems darbininkams, kad būtų greičiau. Keisčiausia, kad vieninteliu lemtingojo momento liudininku laikomas Giedrius Bučinskas - kiti trys tose patalpose buvę darbininkai tikina nieko nematę, tik išgirdę trenksmą, - abejonėmis dalinosi Virginija. - Manau, kad vyrai nesako teisybės.
- Nesiekiu keršto ir niekam nelinkiu nepelnytų bausmių, bet nusiraminsiu tik tada, kai patikėsiu, jog sakoma tikra tiesa be jokių pagražinimų.
