Priverstinė praktika
Studentė, pavadinkime ją Dovile S., būsimoji teisininkė, Kauno Kolegijos absolventė, pastaruoju metu baigianti atlikti praktiką Kauno apylinkės teisme. Ruošdamasi akistatai su nusikaltėliu pasauliu, mergina vis gilina savo teisines teorines žinias, o kartu bando suvokti, kokia reali teorijos ir praktikos sąveika kovoje su nusikalstamumu. Kol kas nei Dovilė, nei nusikaltėliai nežinojo, kur ir kada susikirs jų keliai. Taigi merginai šiandien tik mintyse tenka modeliuoti ir narplioti painius, sudėtingus nusikaltimus ir ruoštis diplominio darbo gynimui.
Nedaug naudos, anot Dovilės S. jai davė praktika teisme. Niekas jos nevedžiojo nusikaltėlių labirintais. Būsimai teisininkei netgi neteko stebėti sudėtingų, ilgų, varginančių teismo procesų. Visa šešių mėnesių praktika tarsi viena diena be ryškesnių pėdsakų pralėkė tvarkant teismų bylas, archyvą, atliekant kurjerio funkcijas.
Tuo tarpu nusikaltėlių pasaulis nesnaudžia. Jie dirba be poilsio, netgi atokvėpio. Nors dešimtys, šimtai kasdien sėda į teisiamųjų suolą, už grotų, o jų gretos atrodo neretėja. Kasdien jų aukomis tampa šimtai dorų piliečių. Dovilė S., besirengdama akistatai su nusikaltėliais, net nenujautė, kad su jais vos ne akis į akį teks susidurti kur kas anksčiau nei norėtųsi. Ji mergina rami, nemėgstanti lankytis triukšmingose vietose, neturi sukaupusi turtų. Kol kas gyvena tėvų remiama. Dovilės tėvas griežtas, tačiau visokeriopai stengiasi, kad dukrai netrūktų nei gero išsilavinimo, nei gerų manierų. Tėvas nori, kad vienturtė dukra geriau pasirengtų savarankiškam gyvenimui. Kaip elektronikos specialistas pasirūpino, kad namuose būtų kompiuteris, internetas. Visai neseniai tėvas nutarė, kad išsilavinusiai dukrai būtinas ir automobilis. Prieš savaitę tėvas ir Dovilė apsilanko Kauno automobilių turguje. Dovilei į akis krenta išvaizdus Ford Escort. Automobilis ką tik pargabentas iš Vokietijos, su tranzitiniais numeriais. Derėtis ilgai neteko. Kaina tenkina tenkino abi puses. Tą pačią dieną vykstama forminti automobilio dokumentus. Grįžus namo iškyla klausimas - kur nakčia priglausti pirkinį ? Dovilė ne kartą buvo girdėjusi, kad automobiliai su tranzitiniais numeriais tampa geru masalu nusikaltėliams. Pagelbėjo draugas Mindaugas, laikinai pasiūlęs užleisti savo garažą. Neramiai prabėgo pirmoji naktis. Anksti rytą Dovilė skuba į garažą, norisi važiuoti, važiuoti. Visą dieną jos fordukas rieda Pakaunės keliais, o vakare vėl atsiduria garaže.
Tuo tarpu nusikaltėliai dirba savo darbą. Jiems reikėjo skubėti, kol automobilis neregistruotas. Ir jiems nesudarė sunkumų antrą naktį įveikti nesudėtingus garažo užraktus ir išgabenti fordą tik jiems žinoma kryptimi. Taigi rytmetį Dovilės laukė šokas, nemažiau pritrenktas ir draugas. Tuoj pat iškviečiama policija, kuri, anot Dovilės, tik formaliai atliko savo pareigas ir paprašė laukti. Dovilė suvokė, kad pareigūnais pasikliauti neverta (ekspertas apytuščiame garaže netgi nepastebėjo nukirptos ir numestos garažo spynos!). Jau pirmą vakarą pasipylė telefono skambučiai. Nusikaltėliai žinojo išpirkimo kainą, visi kaip susitarę prašė tūkstančio litų. Derėtis imasi pati Dovilė. Pareigūnų nemokšiški veiksmai ją tiesiog pribloškia. Visą savaitę būsimoji teisininkė gyveno kupiną netikėtumų, keistenybių, netgi pavojų laikotarpį. Ji ne tik bendravo su policijos pareigūnais, nusikaltėliais, tačiau daug analizavo, darė savo išvadas, vertinimus. Buvo daug nusivylimo, apmąstymų. Dovilė savo kailiu patyrė, kokia trapi, bejėgė, neverta pasitikėjimo mūsų policija. Buvo akimirkų, kai Dovilei atrodė, kad nusikaltėlius seniai buvo galima sučiupti be didesnių pastangų; tuo tarpu ji pati neturi jokių galimybių, tačiau priverstinė praktika buvo vertinga ir tikrai pravers jos būsimame darbe.
V. Budrys
