"Akistata" ne kartą yra rašiusi apie nepilnamečių nusikaltimus. Jų vis daugėja ir tai kelia nerimą. Ne vienas sako, kad dar metai kiti, ir Lietuva primins užsistovėjusią pelkę, kurioje klestės nesuvaldomi ir nusikaltimus darantys vaikai. Kaip tik ta tema interviu su Kauno miesto apylinkės prokuratūros Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiąja prokurore Edita Klipštiene paruošė jos kolegė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė Zita Gaižauskienė. Kaip tik Kaune, miesto apylinkės prokuratūroje, yra įsteigtas kol kas vienintelis šalyje nepilnamečių nusikalitamų tyrimo skyrius.
- Specialus Nepilnamečių nusikalstamų veikų tyrimo skyrius įsteigtas kol kas tik Kaune. Kodėl buvo nuspręsta, kad būtent Kauno miesto apylinkės prokuratūroje toks skyrius reikalingas?
- Skyriaus tikslas yra ne tik ištirti nusikaltimus, bet ir pasiekti, kad nebūtų pažeidžiamos nepilnamečių teisės - nei nukentėjusiųjų, nei įtariamųjų. Jau pirmieji skyriaus veiklos mėnesiai parodė būtinybę prokurorams gilintis ir į kitus, ne mažiau svarbius, platesnius klausimus, susijusius su vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga ir gynyba. Sieksime ne tik geresnio nusikalstamų veikų ištyrimo, bet ir vaikų bei nepilnamečių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo baudžiamajame procese.
- Kokie nauji vadybos ir organizaciniai principai leidžia teigti, kad esant tokiam specializuotam skyriui, nepilnamečių ir nepilnamečiams padaromi nusikaltimai bus ištiriami geriau?
- Kiekvienam Ketvirtojo skyriaus prokurorui yra priskirtos konkrečios ikiteisminio tyrimo įstaigos, jiems pavesta kaupti, sisteminti ir analizuoti informaciją apie nepilnamečių ir nepilnamečiams padarytas nusikalstamas veikas šių įstaigų aptarnaujamose teritorijose. Beveik visos Kauno ikiteisminio tyrimo įstaigos paskyrė po 5-6 specializuotus tyrėjus, atliekančius ikiteisminius tyrimus nepilnamečių bylose.
Ne paslaptis, kad tyrėjai nelabai mėgsta dirbti nepilnamečių bylose, kadangi tai tikrai sunkus ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas, tam reikia vaiko psichologijos, vaiko raidos ypatumų išmanymo bei bendravimo su vaikais įgūdžių. Neretai dideli tyrėjų darbo krūviai neleidžia jiems tinkamai pasiruošti nepilnamečių apklausoms, atkreipti reikiamą dėmesį į vaiko savijautą. Baudžiamajame procese yra įtvirtinta nuostata, kad nepilnametis paprastai apklausiamas vieną kartą, deja, neretai neapsieinama be pakartotinių apklausų. Ši problema yra vienas pagrindinių skyriaus prokurorų tikslų - išmokyti tyrėjus ir patiems išmokti geriau dirbti su nepilnamečiais, tačiau to pasiekti per 7 mėnesius neįmanoma. Akivaizdu, kad specializuotų prokurorų kvalifikacijos kėlimas yra vienas iš nuolatinių uždavinių mūsų skyriaus darbe. Dar neturime su kuo lyginti darbo rezultatų, tačiau nuo skyriaus įsteigimo prokurorai teismui jau perdavė 97 bylas, kuriose kaltinami 138 nepilnamečiai dėl 117 nusikalstamų veikų.
- Kaip vertinate nepilnamečių nusikalstamumą ir šiandienines tendencijas apskritai?
- Nepilnamečių nusikalstamumas yra sudėtinė ir labai specifinė bendro nusikalstamumo dalis - nepilnamečiai yra išskirtiniai teisės subjektai, įdedantys "indėlį" į nusikalstamumą apskritai. Nepilnamečių nusikalstamumas Kaune pastaraisiais metais ne mažėja, bet didėja. 2006 metais buvo užregistruotos 389 nepilnamečių nusikalstamos veikos, 2007 metais - 385, 2008 metais per 11 mėnesių - 389. Negalime pamiršti, kad viena iš nepilnamečių nusikalstamumo problemų - jo latentiškumas. Išaiškinami ne visi nusikaltimai, todėl reali nepilnamečių nusikalstamumo būklė, deja, taip pat nėra žinoma.
Šiemet Kauno miesto apylinkės teismui visi miesto prokuratūros prokurorai jau perdavė 209 bylas dėl 279 nepilnamečių nusikalstamų veikų. 11 mėnesių skaičiai, deja, jau lenkia praėjusių metų "rezultatus". Daugiausia nepilnamečiai įvykdo vagysčių, antroje vietoje yra plėšimai, trečioje - kūno sužalojimai. Vidutiniškai pusę visų nusikaltimų paaugliai padaro grupėmis. Pažymėtinos negatyvios neformalių nepilnamečių grupuočių nusikalstamumo tendencijos.
Kauno apskrities VPK Santakos policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje - Vilijampolės mikrorajone - yra trys nepilnamečių grupės, kurios sistemingai daro įvairius teisės pažeidimus ir nusikaltimus. Šiose nepilnamečių grupėse dalis vaikų dar neturi amžiaus, kuriam suėjus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn. Tėvams taikytos priemonės už vaikų padarytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nebuvo veiksmingos, jų elgesys ir toliau yra nusikalstamas, gaunami pranešimai apie nukentėjusius asmenis.
Nedarna šeimose, jų nestabilumas, visiškas nesirūpinimas savo vaikų auklėjimu, vaikų neužimtumas, ryški socialinė diferenciacija, smurtas, skurdas ir alkoholizmas šeimose augina jaunus teisės pažeidėjus ir nusikaltėlius.
- Kaip vertinate bausmių nepilnamečiams sistemą Lietuvoje? Ar bausmių griežtinimas galėtų daryti įtaką nusikalstamumo mažėjimui?
Mano nuomone, griežtinti bausmes ar mažinti nepilnamečių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn amžių nereikėtų. Valstybės kova su nepilnamečių nusikalstamumu baudimo ir atsakomybės griežtinimo kryptimi, manau, nėra efektyvi. Reikia pasverti, kokią įtaką tolesniam nepilnamečio gyvenimui ir asmenybei turėtų ilgi nelaisvės metai, kaip būtų sprendžiamos resocializacijos problemos.
Klausimas, ką daryti su tais nepilnamečiais, kurie sistemingai daro teisės pažeidimus arba nusikalsta, neturėdami amžiaus, nuo kurio galima traukti baudžiamojon atsakomybėn, lieka ne iki galo išspręstas. Specialiųjų ugdymo įstaigų vidaus tvarkos užtikrinimas, perauklėjimo sistema kelia daug problemų. To pavyzdys yra Lazūnų gatvėje esantis Kauno apskrities vaikų socializacijos centras, kurio auklėtiniai Žaliakalnio mikrorajono nusikalstamumo statistikai daro nemažą įtaką. Kol kas problema tik konstatuojama, bet realių poslinkių nevyksta.
Apskritai manau, kad daugiau pastangų ir investicijų turėtų būti įdedama, siekiant ne tiek bausti, kiek auklėti, ugdyti vaikų atsakomybę už savo poelgius, plėtoti jų teisinį švietimą. Pavasarį teko dalyvauti TAIEX programos surengtame susitikime su Jungtinės Karalystės nepilnamečių prokurorais. Jų šalyje nepilnamečių justicijos programa pradėta vykdyti prieš 10 metų. Vyriausybė šiai programai įgyvendinti skyrė 40 milijonų svarų. Ten su prasikaltusiais nepilnamečiais daug dirba psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir tai duoda teigiamų rezultatų.
- Tai ar pasiteisino naujo skyriaus įsteigimas?
- Įsteigus specializuotą skyrių, ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai žiūrėjo į tai šiek tiek skeptiškai, o dabar jie taip pat yra suinteresuoti glaudžiau su mumis bendradarbiauti. Pradžioje nepilnamečių bylose ikiteisminį tyrimą komisariatuose atlikinėjo nuo 10 iki 16 tyrėjų. Dabar tyrėjų skaičius sumažintas iki penkių, tyrėjai įgijo praktikos ir darbas iš karto pagerėjo. Tačiau turi praeiti nemaža laiko, kol tampama komanda, kol prisitaikoma prie vienas kito darbo metodų ir tempo. Mumis tiki prokuratūros vadovybė, mes taip pat tikime savo jėgomis ir ieškome būdų, kaip tą pasitikėjimą efektyviausiai realizuoti.
