Irena ZUBRICKIENĖ
Jusevičių kaime (Kalvarijos sav., Marijampolės apskr.) auksinių rankų meistru ir geraširdžiu žmogumi daugelio vadinamas Edvardas Bartusevičius (52 m.) pernai savo kaime ir žiniasklaidoje buvo paskelbtas tapęs žudiku. Žmonos tyčiniu nužudymu įtartą vyrą buvo leista suimti dviem mėnesiams. Tačiau po mėnesio, praleisto Lukiškėse, Edvardas daug kam netikėtai vėl pasirodė Jusevičiuose. Paaiškėjo, kad pirma laiko apkaltintam vyrui buvo palankios teismo medicinos ekspertų, galutinai ištyrusių Lilijos Bartusevičienės (48 m.) mirties priežastis, išvados. Kur link svyra svarstyklės, kai ant jų - žudiko etiketė ir žmogaus sąžinė?
Lemtingas vakaras - žudantis prisiminimas
Nuolatinio darbo nebeturėję sutuoktiniai gyveno viename Jusevičių kaimo daugiabučių. Nebuvo laikomi asocialia šeima, bet butelis jų pastogėje buvo neretas svečias. Kaimynai žinojo, kad Lilija kartais patirdavo sutuoktinio smurtą. Tačiau moteris, galbūt baimindamasi žiauresnių pasekmių, galbūt gėdindamasi namų dūmus sklaidyti už buto durų, tylėdavo ir kentėdavo. Kai Bartusevičiai būdavo blaivūs, kaimo gyventojai matydavo Liliją dažnai skaitančią knygas Jusevičių bibliotekoje, paslaugiai talkinančią vienos kaimo mokytojos daržuose, o Edvardą - taip pat besidarbuojantį pas talkos ieškodavusius žmones.
Trijų vaikų susilaukę Bartusevičiai pastaraisiais metais gyveno vienu du. Viena jų dukrytė, invalidė, mirė būdama vos trejų metukų, sūnus prieš keletą metų iš gyvenimo pasitraukė savo noru, o šeimą sukūrusi duktė Neringa (26 m.) gyvena atskirai - už kelių kilometrų esančioje Kalvarijoje. Dažniausias svečias Bartusevičių bute būdavo netoliese gyvenanti Lilijos motina Zinaida Bazilevičienė (71 m.).
Lemtingąjį sekmadienį Zinaida taip pat viešėjo dukters bute - kasdien ateidavo pasižiūrėti serialų. Laisvadienio popietę trijulė nutarė išgerti butelį vyno. Motinai esant sutuoktiniai sutarė gerai, o vakare, kai liko vieni ir buvo dar daugiau išgėrę, susipyko. Esą Lilija dar norėjo pasėdėti prie butelio, o Edvardas dėl to pyko ir prikišo žmonai, kad šioji tik išgerti ir serialus žiūrėti tinkama. Įpykęs vyras Liliją kelis kartus aptalžė namuose buvusia ir po ranka pakliuvusia plastmasine lazda. Maždaug metro ilgio tuščiavidurę lazdą, kuri yra mokymo priemonė ir naudojama, pavyzdžiui, sportuojant, Edvardas buvo šiaip sau parsinešęs iš kaimo mokyklos, kurioje vasarą darbavosi.
Moteris - kapuosna, vyras - už grotų
Po lazdos kirčiais pasibaigusio konflikto Lilija nebenorėjo likti namuose ir išėjusi pernakvojo pas kaimynę, o ankstyvą rytą pasiprašė nuvežama pas dukterį į Kalvariją. Motina Neringai pasakė, kad tėvas ją sumušė lazda per pilvą ir nugarą. Bene tris dienas Lilija, nors ir kęsdama skausmą, dar vaikštinėjo, tačiau ieškoti medikų pagalbos nenorėjo. Greičiausiai šitaip ji vengė paviešinti apie sutuoktinio smurtą. Vėliau Lilijos sveikata pradėjo sparčiai blogėti, kūną pradėjo alinti staiga pakilusi aukšta temperatūra. Duktė ir žentas ragino moterį kreiptis į medikus, tačiau Lilija tam prieštaravo - nuolat gėrė skausmą malšinančius vaistus ir sumuštas vietas tepėsi specialiu tepalu. Bene po savaitės Neringa, matydama, kad motinos savijauta tik dar labiau blogėja, prieš jos valią iškvietė greitąją pagalbą. Nustatę kritinę pacientės būklę Kalvarijos medikai moterį išgabeno į Marijampolės ligoninę. Čia Lilija Bartusevičienė buvo skubiai operuota, bet kitos dienos rytą mirė. Medikų teigimu, pacientės kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis, nugara gausiai žaizdota ir jau supūliavusi. Mirtį prišaukė išsivystęs sepsinis šokas (visą organizmą apnuodijęs kraujo užkrėtimas). Ir medikams, ir ją apklaususiems pareigūnams L. Bartusevičienė dar spėjo pasakyti, kad ją sumušusiam vyrui pretenzijų nereiškia. Kaip vėliau žiauriai pajuokavo paskutiniąsias Lilijos gyvenimo minutes stebėję medikai, moteris mirė iš meilės savo vyrui - esą būtų anksčiau kreipusis, šiandien būtų buvusi gyva.
E. Bartusevičius buvo sulaikytas ir apklaustas. Dėl žmonos nužudymo įtartam vyrui buvo paskirta griežta kardomoji priemonė - dviejų mėnesių suėmimas. Edvardą gerai pažįstantys kaimo gyventojai stebėjosi, kad teigiamai jų vertintas vyras, anot jų, tikrai mylėjęs savo žmoną, galėjęs tapti jos žudiku. Visi jį laikydavo auksinių rankų meistru, galinčiu ir patalpas pavyzdingai suremontuoti, ir elektros gedimus sutvarkyti, ir padėti visur, kur tik prašomas.
Gyvenimas iš naujo - bespalvis
Vos tik teismo medicinos ekspertai pateikė galutines išvadas dėl L. Bartusevičienės mirties, kuriose nurodė, jog moteris buvo sužalota tik lengvai, o mirė dėl to, kad delsė kreiptis į medikus, Edvardas Bartusevičius buvo išleistas į laisvę.
- Išgirdęs, kad esu laisvas, sunkiai tuo patikėjau, o patikėjęs į namus važiuoti visai nenorėjau, - prisiminė Edvardas. - Tuščiame bute manęs niekas nelaukė, kankinausi, kad negalėjau dalyvauti Lilijos laidotuvėse. Be to, nežinojau, kaip būsiu sutiktas kaime, kaip reikės pažiūrėti į akis dukteriai ir uošvei.
Zinaidos Bazilevičienės teigimu, žentas "kaip žemes pardavęs" tebėra iki šiol. Anot jos, laidodama dukterį ji būtų sudraskiusi Edvardą, pasirodžiusį prie karsto, o dabar net nekaltina. Uošvė daug laiko praleidžia su žentu, ramina jį, bando išvaikyti jo niūrias mintis. Anot Edvardo, motinos žudiku jo nebelaiko ir vienintelė likusi duktė Neringa. Ji geriausiai žino, kiek kartų motina, blogai jausdamasi po sutuoktinio smurto, buvo raginama pasirodyti medikams.
Bene greičiausiai Edvardą į savo ratą priėmė kaimo žmonės. Vieni stebėjosi, kodėl jis taip greitai grįžo, kiti net neklausinėjo, neskaudino. Tuoj po įvykio spaudoje prilipdyta žudiko etiketė Edvardą žeidė, tačiau, anot paties, iš tikrųjų skaudžiausia buvo ne dėl to - vyrui kasdien ramybės neduoda klausimas, ar tik šitaip turėjo baigtis jo 27 metus trukusi santuoka. Vėl viską iš pradžių apie lemtingąjį konfliktą E. Bartusevičiui reikėjo prisiminti teismo, kuriame jis buvo kaltinamas lengvai sužalojęs žmoną, dieną. Vyrui buvo paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Po teismo Edvardas gyvena ramiai, bet, anot paties, be jokios spalvos. Turėtų nuolatinį darbą - būtų lengviau užsimiršti, neliktų laiko savigraužai. Vyro mintyse krebžda mintis pakeisti gyvenamąją vietą, nes bute kiekvienas daiktas primena praeitį - tebežaliuoja Lilijos puoselėtos kambarinės gėlės, o nuo sienos iš senokos nuotraukos žvelgia laiminga ir graži jaunoji, kadaise prigludusi prie savo išrinktojo. Aplinkinių paragintas užbraukti menamą brūkšnį ir vėl gyventi pakeltomis akimis, nes nereikia kalėjimo duonos valgyti, Edvardas dažniausiai tik atsidūsta - jo teigimu, kasdieniniai "barniai" su savo sąžine ir ilgesingas žvilgsnis prie Lilijos kapo jam yra pati didžiausia bausmė, kokią likimas galėjo paskirti taip beprasmiškai pakėlus ranką prieš savo gyvenimo moterį.
Vlado GESAIČIO nuotr.:
- E. Bartusevičius neslepia, kad dėl žmonos mirties jį tebekankina sąžinė
- Dukters netekusi Z. Bazilevičienė žento nebekaltina - esą jei teismas išteisino, tai turinti atleisti ir ji
