"Akistata", BNS
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kuria atmetė nuteistosios Jolantos Skinderienės gynėjo kasacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį. Ja teismas pagal prokuroro apeliacinį skundą pripažino J. Skinderienę kalta pagrobus svetimą mažametį vaiką ir pagaminus netikrą dokumentą. Nuteistajai teismas skyrė 18 750 litų baudą. 2005 metų pavasarį Jolanta Utenos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos kabinete slapčia ant tuščio lapo uždėjo šio skyriaus antspaudą. Vėliau ji bute asmeniniu kompiuteriu surinko ant šio lapo tekstą su tikrovės neatitinkančia informacija. Jame Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams buvo nurodyta, jog Jolanta Skinderienė tinkama įvaikinti kūdikį, prašoma supažindinti su galimais įvaikinti vaikais bei leisti jai pasiimti pasirinktą kūdikį į namus iki įvaikinimo teismo proceso.
Šio dokumento pagrindu moteris gavo socialinės darbuotojos leidimą bendrauti su mažamečiu M. T., gimusiu 2003 metais, kuriam buvo nustatyta nuolatinė valstybės globa. Tą pačią dieną Jolanta be globėjo leidimo iš kūdikių namų tyčia išsivežė šį vaiką į savo namus Kaune. Dingus mažyliui, kūdikių namų darbuotojai kreipėsi į policiją, apie įvykį buvo informuoti autobusų ir geležinkelio stočių, oro uosto darbuotojai.
Netrukus kaunietė, sužinojusi, kad yra ieškoma, pati sugrąžino vaiką į kūdikių namus.
Nors moteris pripažino savo kaltę ir sakė, kad svajojo kūdikį įsivaikinti, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio pagrobimo.
2006 metų rudenį Vilniaus apygardos teismas išteisino J. Skinderienė dėl svetimo mažamečio vaiko pagrobimo, tačiau pripažino ją kalta suklastojus dokumentą ir jį panaudojus. Kaltinamoji buvo nuteista laivės atėmimu vieneriems metams, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas irgi metams. 2007 metų kovo 27 dieną Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą, nusprendė moterį pripažinti kalta pagrobus svetimą mažametį vaiką, suklastojus dokumentą ir pasinaudojus netikru dokumentu. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tiek laikinas svetimo vaiko paėmimas iš globėjo prieš jo valią, vaiką dėl vienų ar kitų priežasčių grąžinant, tiek svetimo vaiko paėmimas jo negrąžinant yra pavojingi veiksmai ir laikytini vaiko pagrobimu.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį nuteistosios gynėjas apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Pasak valstybinį kaltinimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme palaikiusios Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorės Dainoros Miliūtės, asmuo, padaręs tokią nusikalstamą veiką, turi atsakyti visu įstatymo griežtumu. Iki šiol vaiko pagrobimo bylų mūsų šalies teismuose beveik nebuvo nagrinėta ir teisminė praktika vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius dar nėra susiformavusi. Aukščiausiasis Teismas dėl teismų praktikos formavimo nutarė perduoti šią bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Ši paliko galioti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė ir neskundžiama.
