Genadijus Skripka
Sušilus orams įsibėgėjo bulviakasis, tačiau džiaugsmo mažai. Bulvės šiemet neužderėjo. Vasarą trukdė karštis ir sausra, rudeniop - lietus. Kol kas parduotuvėse kilogramas bulvių kainuoja apie du litus, turguje - keliais centais pigiau, bet visi sako, kad ir bulvės, ir lietuvių pamėgti cepelinai brangs. Kai kuriuose Žemaitijos, Dzūkijos rajonuose yra ūkininkų, kurie vos nusikasa tiek, kiek pasodinę. Ypač tie, kurie metai iš metų sodina tos pačios veislės bulves. Tikri ūkininkai, kurie bulves sodina pardavimui, gerai įdirba ir patręšia žemę, sodina derlingas bulvių veisles, net šiemet surenka nemažą derlių - iki 50 tonų iš hektaro. Geriausiai bulvės užderėjo molingose dirvose.
Be bulvės lietuviai neįsivaizduoja savo stalo ir daugelį patiekalų - pavyzdžiui, cepelinus, plokštainį - laiko savo nacionaliniu patiekalu. Kretingos rajono Nasrėnų kaime pagerbiant bulvę ne per seniausiai vyko šventė "Bulvė - žemaičių karalienė". Susirinkusieji Motiejaus Valančiaus sodyboje-muziejuje buvo supažindinti su bulvės istorija. Anot žemaičių, bulvės į Lietuvą atkeliavo prieš 200 metų. "Kartopeles" 1806-ųjų metų pavasarį iš Klaipėdos vokiečių į Nasrėnus atvežė kažkoks ūkininkas. Taip jos paplito po Žemaitiją, o iš ten - po Lietuvą.
Bet žemaičiai, matyt, klysta, nes visose enciklopedijose rašoma, kad bulvės Lietuvą iš Europos pasiekė XVII amžiuje, didžiojo kunigaikščio Augusto III laikais.
O į Europą iš Pietų Amerikos bulvės gumbai buvo atvežti 1565 metais. Iš pradžių bulvės augintos kaip dekoratyviniai augalai, kol maždaug po 100 metų vokiečiai susigaudė, kad tie gumbai visai skanūs. Rusijoje iš pradžių bulvių irgi nevalgė, nes buvo sakoma, kad pirmas bulvių krūmelis išaugo ant mitinio caro Mamerso dukters kapo, o ši buvo paleistuvė. Pagal sentikių prietarus, bulvių nebuvo galima valgyti. Ispanai galvojo, kad šios nuo šios daržovės galima užsikrėsti raupais.
Pietų Amerikoje bulvės žinotos net 8000 metų prieš Kristų. Valgė jas indėnai, valgom ir mes. Sako, kad gera šeimininkė iš bulvių gali pagaminti daugiau kaip 700 patiekalų. Kurie iš jų nacionaliniai lietuviški, dabar sunku ir atsekti. Cepelinus anksčiau už mus valgė čekai ir švedai, o dabar ir tie, atvažiavę į Lietuvą, kerta juos, kad net ausys linksta, ir net neįtaria, kad cepelinai į Lietuvą ir atvežti iš jų šalių. Kai kas sako, kad ir mūsų mėgstamas kugelis yra žydiškas patiekalas. O mes džiaugiamės, kad tai mūsų nacionaliniai patiekalai. Jei tautoje prigijo, plačiai paplito - galima sakyti, kad tai ir yra nacionalinis valgis. Po kiek laiko net ir kebabai gali tapti lietuvišku nacionaliniu patiekalu.
