Dažnas Naujųjų naktį pasižadame kitais metais sportuoti. O kad būtų ramiau, pažadai apsiriboja tokiomis formuluotėmis: aš nevažinėsiu liftu, bet lipsiu laiptais, nuo 18 val. nieko nevalgysiu (gal tik truputį), mašiną dažniau paliksiu garaže. Deja, dažnai jau sausio pabaigoje šie pažadai būna užmiršti.
Kad per šventes susikaupęs lašinukų sluoksnis greičiau tirptų, tereikia prisiminti, kad galite sportuoti kartu su savo šunimi. Su savo augintiniu daug smagiau tiek eiti pasivaikščioti, tiek bėgioti. Sportas kartu padės atsikratyti antsvorio tiek jums, tiek šuniui. O jei galvoje krebžda: „Tingiu...“, prisiminkite, kad šiaip ar taip gyvūną išvesti pasivaikščioti vis tiek reikia. Taigi apsirenkite sportinius drabužius, prisekite šuniui pavadėlį ir bėgte į lauką.
Vidutinio dydžio ir dideli šunys daug mieliau bėgioja, nei slankioja aplink šeimininką. Tai gerai, nes mūsų bėgiojimo tempas dažniausiai atitinka jų, taigi nereikės nei raginti šuns, nei uždusus lėkti paskui. Tik nepamirškite, kad pagyvenęs šuo yra kaip pagyvenęs žmogus – jam bėgioti jau daug sunkiau. Taigi išėję prasimankštinti nenuvarykite jo nuo letenų. Geriausia bėgiojimą kas kelias minutes keisti ėjimu.
Kad suderintumėte savo greitį su šuns, geriausia jį kartais paleisti nuo pavadėlio, kad augintinis rastų savo bėgimo tempą. Žinoma, jei lakstote parke, kur daug mamyčių su vaikais, pavadėlio geriau neatsegti - susilauksite nemalonumų. Nepamirškite keturkojui kartais pamėtyti pagalių ir neužsistovėkite ilgai vienoje vietoje. Jei norite bėgioti laisvai, įsigykite ilgą pavadėlį, kad galėtumėte jį užsirišti aplink pilvą, o šuniui – ne tik ant kaklo, bet ir aplink krūtinės ląstą.
Nebarkite savo augintinio, jei iš pradžių ne viskas pavyksta taip, kaip tikėjotės. Ypač jei šuo nebuvo pratęs prie tokių pabėgiojimų. Iš pradžių sportuokite su juo 2-3 kartus per savaitę bėgiojimą keisdami ėjimu ir augintinis pats supras, kaip jam prisitaikyti.
