Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Zapyškių seniūnijos Altoniškių kaime (Kauno raj.), jauno vienišiaus Laimio Čekausko (27 m.) namuose, lovoje, buvo rastas degantis šeimininko lavonas. Kito kambario, vedančio į lauko verandą, tarpduryje be gyvybės ženklų gulėjo kaimynystėje gyvenęs dviejų vaikų tėvas Zenonas Mieliauskas (36 m.). Šiam medikų pagalba taip pat jau buvo nereikalinga. Vyriškis mirė apsinuodijęs dūmais ir smalkėmis.
Drauge gėrė, drauge iškeliavo Anapilin
Netoliese, kitoje gatvės pusėje, gyvenęs Laimis Čekauskas su Zenonu Mieliausku susitikdavo gana dažnai, išlenkdavo ne po vieną taurelę. Tad nenuostabu, jog ir mirtis juodu užklupo atsidūrusius vienoje draugijoje. Zenono žmona Dalė Mieliauskienė pasakojo, jog antradienio vakarą, apie 19 valandą, pažadėjęs netrukus grįžti vyras išėjo iš namų. Moteris nebuvo pratusi klausinėti ir sekioti sutuoktiniui iš paskos, todėl net nepasidomėjo, kur pastarasis susiruošė šįkart. Tiktai mintyse pagalvojo, jog jis tikriausiai nusprendė aplankyti kurį nors kaimyną. Laikas bėgo, tačiau Zenonas vis nesirodė. Apie devintą vakaro vaikai išėjo į gatvę pasižiūrėti, ar kur nematyti tėvo. Aplink buvo ramu. Daugiau Zenono ieškoti niekas nedrįso - juo labiau jog net nenutuokė, kur šis galįs būti. Net pačiai D. Mieliauskienei nekilo mintis nueiti pas L. Čekauską, nes pastarojo namai jai kėlė kažkokią baimę, o ypač buvo nejaukūs nusileidus sutemoms. Taip ir nesulaukusi grįžtančio vyro, moteris atsigulė. Bet net ir gerokai prašvitus vyro lova vis dar buvo tuščia. Apsvarsčiusi visas galimybes, D. Mieliauskienė padarė vienintelę išvadą, jog vyras galėjo užsibūti tik pas Laimį, todėl ten ir pasiuntė sūnų. Netrukus baisiai išsigandęs, garsiai šaukdamas "Mamyte, tėvelis dega!", namo parbėgo Vytas. Vaikinukas buvo tvirtai įsitikinęs, jog matė liepsnojantį tėvo kūną ir dėl to negalėjo atsigauti nuo patirto šoko. Į L. Čekausko namus išskubėjo Dalė su dukra. Vaizdas, kurį išvydo įžengusi į kambarį, buvo klaikus. Pro tirštus dūmų gumulus ji pamatė lovoje rusenančio žmogaus palaikus. Ugnis jau buvo užgesinta, nes vėliau paaiškėjo, jog nors ir labai išsigandęs, sūnus vis dėlto griebė kibirą su vandeniu ir užpylė ant degančio žmogaus. Nors lavonas buvo neatpažįstamai subjaurotas ugnies, moteris iškart suprato, jog tai ne jos vyras, o greičiausiai Laimis. Pilni namai dūmų ir neapsakoma baimė vijo Dalę į lauką, taip ir nespėjusią gerai apžiūrėti kitų patalpų. Ji tuoj pat paskambino į policiją. Kieme jau ėmė būriuotis kaimynai. Eidama aplink namą ir bandydama pro langus įžvelgti, kas darosi viduje, stiklinės verandos tarpduryje D. Mieliauskienė išvydo sukniubusį savo vyrą. Jis jau buvo nebegyvas.
Atvykusiems gaisrininkams beveik nebuvo ką gesinti - jie tiesiog liejo vandenį, kol visiškai nustojo rūkti gerokai apdegusi lova ir joje gulintys žmogaus palaikai. Daugiau šiuose namuose niekas nesudegė - tiktai storu juodų suodžių sluoksniu pasidengė visas namo vidus, langų stiklai.
Apžiūrėjus įvykio vietą paaiškėjo ir tikroji gaisro priežastis - L. Čekauskas užmigo lovoje su degančia cigarete. Aišku, kad prieš tai jiedu su Z. Mieliausku girtavo, ant stalo likę išgertuvių likučiai. Z. Mieliauskas, matyt, po kiek laiko bandė išeiti į lauką, tačiau apsinuodijęs dūmais ir smalkėmis sukniubo, taip ir nebespėjęs atidaryti lauko durų...
Namuose - keturios mirtys
Dabar altoniškiams sudegusio šeimininko namas primena vaiduoklį. Čia jau anksčiau buvo ne viena mirtis. Žmonės pasakojo, jog prieš keliolika metų šiuose namuose Laimio tėvas Gintas Čekauskas užmušė savo žmoną - esą vyriškiui neišlaikę nervai, kai jo sutuoktinė pradėjusi be saiko girtauti. Prieš trejus metus nuo alkoholio mirė ir pats G. Čekauskas - be gyvybės ženklų žmonės jį rado autoserviso, kurį pastarasis tuo metu saugojo, sargo būdelėje. Šio namo virtuvėje taip pat buvo aptiktas ir kaimynystėje gyvenusio S. Lengvenio lavonas. Po tėvų mirties Laimis Čekauskas liko vienas - trys broliai gyveno atskirai. Jis nuolatinio darbo neturėjo, uždarbiaudavo pas žmones. Laimis buvo labai paslaugus, ramus, tylus vyriškis, niekad nepasižymėjo agresyvumu. Deja, jaunas žmogus savęs visai nekontroliavo - ką uždirbdavo, viską pragerdavo. Taigi ne kas kitas, tik alkoholis, jį atvedė į pražūtį...
Ant moters pečių - visų rūpesčių našta
35 metų našlės D. Mieliauskienės galvą gobė juoda skarelė. Gedulingi jaunos moters drabužiai bylojo apie neseniai patirtą netektį. Likusi viena su dviem vaikais - 14 metų sūnumi Vytu ir dešimtoke dukra Jurga, - Dalė sakė galvojanti, kaip reikės gyventi toliau. Prieš mirtį vyras mėnesį buvo bedarbis, tačiau anksčiau darbavosi miške - ruošė medieną, genėjo šakas ir kas mėnesį gaudavo maždaug 500 litų atlyginimą. Nenorėdama juodinti sutuoktinio, Dalė vis dėlto neslėpė, jog per 15 bendro gyvenimo metų jai teko išgyventi nemažai skaudžių akimirkų. Žinoma, dabar jai vienai teks rūpintis, kaip užauginti ir išleisti į mokslą dvi savo atžalas. Pati Dalė jau seniai niekur nedirba - kaime, iširus žemės ūkio bendrovei, susirasti kokį nors darbą tiesiog neįmanoma. Vasarą šeimą dar gelbsti miškas - surinktas uogas, grybus moteris su vaikais veža parduoti į Kauno turgavietes. Pardavinėja ir savo rankomis pagamintus pieno produktus. Kukliai, tačiau tvarkingai gyvenančiai našlei kol kas niekas jokios paramos nepasiūlė...
