Per televizorių mačiau reklamą, kviečiančią aplankyti Europos parką. Labai norėjosi ten nuvykti. Ir štai pasitaikė proga - sūnaus klasė suruošė ekskursiją. Labai apsidžiaugiau ir įsiprašiau kartu.
Na, visų pirma nuvykus šokiravo kainos. Suaugusiajam - 10, pensininkui - 8, o vaikams - 4 litai.
Iš pradžių maniau, jog kainos pateisins lūkesčius. Nusamdyta gidė Estera už 25 litus nuvedė prie kelių eksponatų, kurių pavadinimų ir paskirties mes su dar viena mama niekaip neatspėjom. Nusprendėme, jog esame žemesnio proto ir ne mūsų nosiai suprasti tokius "gargasus". Tiesą sakant, nesupratome, kam tokia nesuprantama šiuolaikinė meno šaka gali būti suprantama? Juk paprastas mirtingasis sukurtų gražiau, įdomiau ir suprantamiau. Na tai kas, kad iš viso pasaulio.
Kaip reagavo vaikai, sunku suprasti. Jie ir juokėsi, ir žiūrėjo išplėstomis akimis.
Na, maniau, paskutinis žvilgsnis į išgarsintuosius televizorius bus puikus. Tačiau... Pasijutome jei ne televizorių remonto dirbtuvėse ar kapinėse, tai sąvartyne - tikrai! Pusė, jei ne daugiau, išdaužyti, išardyti, suspardyti... Jokios muziejinės kultūros. Sakome, gal už tokius brangius bilietus nors kartą per mėnesį vertėtų sutvarkyti tą sąvartyną? Juolab kad gidė didžiuodamasi pasiūlė pažiūrėti į televizorius, kurių per akciją buvo surinkta keli tūkstančiai. Manau, jog nebuvo užėjusi pati pasižiūrėti...
Vienam take gulėjo Lenino skulptūra. Jau aptrupėjusi. Niekas jos nepaspyrė, tik pasigirdo apgailestaujantys žodžiai: "Kodėl čia ne Landsbergis?"
Gal geriau būtų buvę jį Grūto parkui padovanoti?
Manau, kad Europos parką aplanko ir užsienio svečių. Oi, oi, oi, jaučiu tokią gėdą!
Gina V., Panevėžys
