Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Prieš kelerius metus Upninkus (Jonavos raj.) išgarsino didžiulis sprogimas, kuris visiškai sugriovė daugiabutį gyvenamąjį namą ir atėmė pastogę net iš dvylikos šeimų. Tik atsitiktinumo dėka tąsyk žmonių aukų buvo išvengta. Dabar, atrodo, šiam gražiomis apylinkėmis garsėjančiam miesteliui gresia naujas sprogimas. Kaip tik taip būtų galima pavadinti vieną dieną skaudžia nelaime galintį pasibaigti kaimynystėje gyvenančių moteriškių kivirčą, besitęsiantį jau kelerius metus.
Lakštingalų gatvėje esančiame dviejų aukštų daugiabutyje gyvena garbaus amžiaus vieniša moteris, buvusi pradinių klasių mokytoja Genė Januškevičiūtė. Aštuntąją dešimtį įpusėjusi senutė šiuo metu vaikšto didžiule mėlyne "papuoštu" veidu. Nukentėjėlė sakė, kad neseniai ranką prieš ją pakėlė kaimynė, tame pačiame name gyvenanti Danutė Jurkevičienė, o anksčiau esą nukentėjusi ir nuo pastarosios neoficialios marčios - sūnaus Gedimino Žadeikos sugyventinės Dalios Kulakauskaitės bei jų paauglio sūnaus Romo. Kaip dažniausiai būna, moterų versijos skirtingos, todėl pašaliečiui, nežinančiam ir nematančiam, kas vyksta šiame užkampyje, sunku suvokti, kas yra teisus... Upninkų seniūnijos apylinkės inspektorius Anatolijus Bespalovas sakė, jog kol kas dar neaišku, ar bus keliama baudžiamoji byla.
G. Januškevičiūtė pasakojo, jog į Upninkus atvyko 1999 metų rudenį. Nusipirkusi dviejų kambarių butą drauge ji įsigijo ir nemažai pagalbinių patalpų - du sandėliukus, lauko virtuvę ir du tvartus. Kivirčai su Danute Jurkevičiene prasidėjo dėl to, kad pastarosios sūnus ir šio sugyventinė savavališkai užėmė vieną G. Januškevičiūtei priklausančių ūkinių pastatų ir susikrovė savo baldus, asmeninius daiktus. Mat ši neoficiali šeima gyveno name, kuriame vėliau įvyko sprogimas. Laikas bėgo, vyko kraustymasis, spynų laužymas ir kiti nemalonūs nesutarimų sprendimo būdai. Po kiek laiko aistros pagaliau nurimo. Nauja kivirčų banga įsiplieskė šio mėnesio pradžioje. Senutė sugalvojo apsitverti po savo buto langais esantį darželį. Prisinešė lazdyno šakų, susikalė tvorelę. Kitą rytą moteris pamatė, kad jos triūsas nuėjo perniek - tvorelė buvo išgriauta...
Balandžio 24-osios popietę, nešina dubenėliu pieno ir ėdalo, G. Januškevičiūtė išėjo į kiemą pašerti savo šuniuko. Čia pamatė kaimynę D. Jurkevičienę su sūnumi Gediminu bei anūku Romu. Pastaroji pasuko tiesiai prie jos ir tvojo į kaklą. Genė antro smūgio nelaukė - kaimynei tiesiai į veidą šliūkštelėjo rankose neštą pieną. Po tokio akibrokšto moteriškės susigrūmė, viena kitai kibo į atlapus, pagriuvo ant žemės. Senutė nė kiek nenusileido, su priešininke įnirtingai kovojo. Tačiau kaimynė, jaunesnė ir vikresnė, išplėšė iš Genės rankų tuščią puodelį ir smogė į veidą. Štai iš kur ta didžiulė mėlynė. Tuo metu prie jos pribėgęs kaimynės anūkas keletą kartų įspyrė į galvą... Tą patį vakarą G. Januškevičiūtė nuėjo pas apylinkės inspektorių ir parašė pareiškimą. Naujas konfliktas tarp kaimynių įsiplieskė po kelių dienų. Dabar į jį įsitraukė ir D. Kulakauskaitė, jau minėtos kaimynės neoficiali marti. Iš pradžių moteriškės susigrūmė lauke, vėliau sugriuvo į laiptinę... Kaimynės anūkas Romas į senutę ėmė mėtyti "štankietus" ir akmenis. Pradėjus šaukti kaimynams, "mūšis" nurimo, kovojančios pusės išsiskirstė... Jei tikėsime G. Januškevičiūtės pasakojimu, šįsyk jos įveikti nepavyko...
D. Jurkevičienė apie "karą" kalbėjo su šypsena. Moteris neneigė, jog jos santykiai su kaimyne nėra geri. Iš po nakties ji randa ant savo durų prilipintų įžeidžiamo turinio raštelių, senutė durų spynas apipila dažais. Neseniai jos buvo susikibusios, tačiau patikino, jog tąsyk senutės veidą mėlynai "išdažė" ne ji, o anūkas Romas, į kaimynę tikriausiai paleidęs akmenį - jis esą tiktai gynęs savo močiutę... D. Jurkevičienė tikino, jog G. Januškevičiūtė - sunkiai sugyvenamo charakterio, visiškai pakrikusiais nervais.
- Ją reikia gydyti, tiktai niekas nesiima to daryti, - kalbėjo D. Jurkevičienė, - antraip su ja ir ateityje bus sunkumų. Juk ji ne kartą grasino susprogdinti namą arba dar ką nors padaryti - esą taip gyvent nusibodo... O iš tiesų niekas jai nekeršija, aš tvorų tikrai negriaunu...
