Remigijus RAINYS
Pasvalio rajono Tetirvinų kaimo gyventoja Nijolė Bičkūnienė į svečius užsukusį korespondentą iš pradžių lauk vijo kone su šluota, mat labai jau buvo užsirūstinusi ant vieno leidinio žurnalistės, kuri, net nepasikalbėjusi su ja pačia, tik išklausiusi kaimo ilgaliežuves, parašė žinutę apie tai, jog Nijolė gyvenanti iškart su dviem vyrais, kad išgėrus jai nieko nereiškia viešoje vietoje sušokti striptizą, o aistrų įkaitinti vyrai vienas kitą subadė peiliais. Tačiau sužinojusi, kad atvykėliai yra jos mėgstamos "Akistatos" darbuotojai, sutiko ne tik papasakoti visą teisybę apie savo gyvenimą, bet ir supažindino su savo bendranamiais.
Pasak Nijolės, apkalbos prasidėjo, ko gero, prieš septyniolika metų, kai Ji, dar būdama Baltušienė ir augindama sūnų Audrių, išsiskyrė su ilgam už grotų patekusiu vyru ir ketino pradėti naują gyvenimą. Išvaizdžios ir linksmos gyvanašlės Tetirvinų aštrialiežuvės nepaliko ramybėje nė valandėlei, o visi viengungiai ir našliai jos pusėn svaidė aistringus žvilgsnius. Ypač patikti Nijolei stengėsi taip pat tuo metu išsiskyręs ūkio traktorininkas Gediminas Vareika, kuris jaunąją moterį užkalbindavo kiekviena proga. Nijolei Gediminas patiko, tačiau tuomet jai kiek daugiau nei šešeriais metais vyresnis vyriškis atrodė kone senis. Moteriškaitė susižadėjo su savo bendraamžiu kolūkio mechanizacijos dirbtuvių tekintoju-suvirintoju Alvydu Bičkūnu. Vestuvių ceremonija vos nesužlugo, mat jaunuosius į metrikaciją Pasvalyje savo žiguliais vežti ir liudininku vestuvėse turėjęs būti Gediminas tą rytą pasislėpė ir niekas negalėjo jo surasti. Situaciją išgelbėjo jaunosios pusbrolis, į Pasvalį vestuvininkus suvežiojęs savo automobiliu.
Nijolė tikina tų vestuvių nepamiršianti niekada - jau pačią pirmąją naktį Alvydas sužalojo jaunamartei ranką. Pasak moteriškės, vyras ir vėliau padauginęs alaus tapdavo agresyvus. Niekas nepasikeitė ir gimus bendram sūnui, tik Nijolė, kone kasdien pasitikdama truktelėjusį vyrą, vis dažniau prisėsdavo greta ir imdavo skanauti jo parsineštą alų: pradžioje todėl, kad Alvydui mažiau tektų, o vėliau todėl, kad patiko alaus putos skonis. Pasvališkiai daro stiprų alų, nuo kurio kiekvienam susisuka galvelė. Alvydas, auksinio skysčio pripildęs pilvą, taikydavosi tik išsitiesti ir pūsti sau į ūsą, o Nijolę užraudę skruostai ragino skubėti į žmonių susibūrimus, šventes, šokius.
Šeimyninis gyvenimas subjuro, kai Nijolė išgeriamo alaus kiekiu beveik susilygino su Alvydu ir sutuoktinių barniai tapo kasdieniu reiškiniu. Kartą, anot Nijolės, kojos ją pačios kažkaip nunešė į lūšnelę, kurioje gyveno vėl išsituokęs Gediminas Vareika. N. Bičkūnienė baudėsi ten užsukusi tik trumpam, tačiau namo sugrįžo tik po dviejų parų. Prasidėjo pusę metų trukęs klajonių periodas: pas Gediminą pernakvojusi moteriškė skubėdavo namo, o vakare, užbaigusi namų ruošą, vogčiomis išsliūkindavo pas meilužį. Galop Nijolė persikėlė gyventi į antrąjį alytnamio aukštą, tačiau pirmieji Gedimino vizitai į jį buvo nesėkmingi, nes Alvydas vijo konkurentą lauk. Galiausiai viskas susitvarkė, o Tetirvinuose ėmė sklisti kalbos apie keistą šeimynėlę, kur esą moteris gyvenanti su dviem vyrais. Iš tiesų, nors Alvydas tebebuvo Nijolės vyru "de jure", tikruoju jos gyvenimo draugu tapo sugyventinis. Nors ir keista, santykiai tarp Gedimino ir Alvydo tolydžio gerėjo, o Nijolė gamindavo bendrus pietus visiems alytnamio gyventojams, skalbdavo abiejų vyriškių rūbus. Pragyventi iš nereguliariai gaunamo A. Bičkūno uždarbio būtų buvę neįmanoma, jei ne Nijolės tėvai, ir anksčiau materialiai paremdavę dukrą. Senukai į talkas kviesdavosi ir Alvydą, ir Gediminą, tačiau mieliau linko prie pastarojo, mat šis skatino Nijolę nebegerti. Pastaruoju metu sugyventiniai keturis mėnesius nebuvo į burną paėmę nė lašo svaigalų ir ketino alaus nusipirkti tik Kalėdoms. Tačiau kažkoks kipšas sugundė juos kartą per pietus nusipirkti pūslę "Tauro" alaus, kuris, anot Nijolės, ir prišaukė nelaimę. Alvydas tą dieną namuose gėrė jau nuo ryto ir kai Gediminas jam papriekaištavo dėl per garsiai leidžiamo televizoriaus, ne juokais supyko. Besiaiškinant, kuris labiau išlaidauja ir koks kieno indėlis mokant už elektrą, vyrams užkliuvo Gedimino tranzistorius, kurį šis buvo paskolinęs Alvydui. Šeimininkas pareiškė norįs savo radijo aparatą atsiimti, o kadangi oponentas tvirtino, kad maitinimo elementus pirko jis, Gediminas šiuos išpurtė ant žemės. Įsiutęs Alvydas griebė peilį, tačiau prie to įpratę namiškiai tikėjosi, kad viskas baigsis eiliniu pamojavimu. Deja, šį kartą A. Bičkūnas virtuviniu peiliu smeigė vieną vienintelį smūgį G. Vareikai į krūtinę ir sužalojo plaučius. Gediminas buvo skubiai išgabentas į ligoninę, o Alvydas - į policijos komisariatą, iš kur buvo paleistas į namus, kai G. Vareika raštiškai patvirtino, jog pretenzijų niekam neturi. Gediminui teko savaitę gydytis ligoninėje. Kai šis sugrįžo namo, vyriškiai kurį laiką vengė vienas kito, tačiau dabar ir vėl persimeta vienu kitu žodžiu, susėda prie bendro pietų stalo. Alvydas Bičkūnas sako jokios nuoskaudos savo varžovui nejaučiąs, tačiau pykstąs ant viso pasaulio moterų. Štai dėl ko neparsiveda į namus jokios sugyventinės, nors Nijolė tam visiškai neprieštarautų.
