Trys pavojingi nusikaltėliai, nuteisti už žmogžudystes ir plėšimus, vieną naktį dingo iš antrojo tardymo izoliatoriaus, labiau žinomo kaip Butyrkų kalėjimas, kameros. Apsaugos darbuotojų nuomone, bėgliai susirado prieglobstį požeminėse komunikacijose. Šios buvo naršomos visą dieną, tačiau veltui. Vakare buvo paskelbta jų paieška visoje Maskvoje, o tai reiškia, jog bėgliams pavyko pasprukti iš izoliatoriaus teritorijos.
Kasdien septintą valandą ryto Butyrkose vyksta kalinių patikrinimas. Vienoje kameroje prižiūrėtojai nerado trijų nuteistųjų - Anatolijaus Kulikovo (39 m.), Vladimiro Železoglo (34 m.) ir Boriso Bezotečestvo (30 m.). Jie visi buvo nuteisti aukščiausiomis bausmėmis skirtinguose Rusijos regionuose už sunkius nusikaltimus, iš esmės - už nužudymus, tačiau dėl šioje šalyje veikiančio moratoriumo mirties bausmės žudikams buvo pakeistos kalėjimu iki gyvos galvos. Visi trys buvo atvežti etapu į Butyrkas ir laukė, kol Aukščiausiasis Teismas ištirs jų kasacinius skundus. Nuteistieji prašė švelninti bausmes. Vis dėlto jie, matyt, nelabai tikėjosi lengvesnių bausmių, užtat ir ryžosi bėgti. Jiems pavyko išardyti dalį grindų savo kameroje, kuri buvo pirmajame aukšte. Per pasidarytą skylę bėgliai nusileido į rūsį ir pasislėpė požeminėse komunikacijose.
Aukšti pareigūnai pagaliau pripažino faktą, kad nuteistieji paspruko, bet neskubėjo skelbti paieškos. Kalėjimo apsauga neužfiksavo pabėgimo, o tai reiškė, jog bėgliai slapstosi izoliatoriaus teritorijoje. Iš pradžių jų buvo ieškoma tik požemiuose, bet vėliau teko pripažinti, kad bėgliams pasisekė pergudrauti prižiūrėtojus ir apsaugos techniką. Matyt, jie vis dėlto išlindo į paviršių, tačiau, suprantama, jau už Butyrkų teritorijos, nes į valstybės Vidaus reikalų valdybą buvo perduotos jų fotografijos ir aprašymai.
Per pastaruosius metus iš Rusijos sostinės kalėjimų pasisekė pasprukti tik vienam bėgliui - pirmajam rusų samdomi žudikui Aleksandrui Solonikui. Jis papirko prižiūrėtoją ir, gavęs alpinisto įrangą, sugebėjo pabėgti iš izoliatoriaus "Matroskaja tišina". Iš Butyrkų taip pat buvo mėginama bėgti, tačiau bėgliams daugių daugiausia pavykdavo patekti į kalėjimo kiemą, kur juos ir sučiupdavo. Paprastai mėginantieji pasprukti renkasi silpnas apsaugos vietas arba bėga kalinius pervežant, taip pat iš kalėjimo ligoninių ir teismo salių.
