Petras IVANAUSKAS
Pastaraisiais metais bankai išplatino šimtus tūkstančių plastikinių mokėjimo kortelių, visą Lietuvą nusėjo bankomatais. Vien tik mokėjimų kortelių "Visa" per metus Lietuvoje padaugėjo penktadaliu - iki 2,5 milijono. Kortelių "MasterCard" skaičius Lietuvoje irgi jau gerokai viršijo milijoną. Šiandien daug kur atlyginimai ir pensijos pervedamos tiesiai į žmogaus sąskaitą viename ar kitame banke. Atrodytų visiems labai patogu - kasininkėms nebereikia skaičiuoti maišų pinigų, paštininkės neberizikuoja būti apiplėštos nešdamos pensijas į namus, o ir žmogui saugiau nešiotis kortelę nei grynuosius piniginėje. Užsimanęs priėjai prie artimiausio bankomato ir pasiėmei, kiek tau reikia grynųjų. O parduotuvėje padavei savo kortelę, ir už pirkinius užmokėta. Daugelis taip ir daro: pernai "Visos" kortelėmis Lietuvoje atlikta apie 90 mln. operacijų, o sumokėta beveik 3 mlrd. litų. Išlaidos "Visos" kortelėmis sudarė daugiau nei 16 proc. visų asmens išlaidų prekybos vietose. Šiuo metu Lietuvoje įrengti 1271 bankomatai ir beveik 26 tūkstančiai mokėjimo kortelių skaitytuvų.
Tačiau daugėjant banko mokėjimų kortelių, daugėja ir bandymų pasisavinti pinigus. Teoriškai sakoma, kad jei netekai plastikinės kortelės, skubiai skambink į banką - sąskaita tuoj pat bus užblokuota ir vagims beliks tik pirštą čiulpti. Iš tikro yra kiek kitaip - pinigų galima netekti net ir turint kortelę piniginėje.
Kodą stebi slapta kamera
Lietuvos komercinis bankas "DnB Nord" įtaria, kad sukčiai galėjo būti pritvirtinę duomenų nuskaitymo įrangą prie vieno Kaune, A.Baranausko gatvėje, esančio bankomato. Dėl to bankas užblokavo 65 mokėjimo korteles.
"Apie įvykį bankas informavo teisėsaugos institucijas ir kitus bankus. Teisėsaugai bus pateikta visa papildoma medžiaga, leisianti identifikuoti asmenis, galėjusius vykdyti šį nusikaltimą", - teigiama "DnB Nord" pranešime spaudai. Visų užblokuotų kortelių savinikai apie tai yra informuojami, o bankas jiems nedelsiant pagamins ir nemokamai išduos naujas mokėjimo korteles. Tai jau ne pirmas atvejis, kai dėl, kaip įtariama, prie bankomatų pritvirtintos duomenų nuskaitymo įrangos "DnB Nord" užblokuoja klientų korteles. Prieš kurį laiką "DnB Nord" užblokavo 19 banko klientų mokėjimo kortelių, kurių duomenys galėjo būti pasisavinti po to, kai jie pasinaudojo SEB Vilniaus bankui priklausančiu bankomatu Utenoje. Dėl įvykio Utenoje "DnB Nord" banko žala vertinama apie 3 tūkst. eurų (10,4 tūkst. litų). "DnB Nord" ir SEB Vilniaus bankas turi sutartį, pagal kurią abiejų bankų klientai gali tokiomis pat sąlygomis išsigryninti pinigus jų bankomatuose. SEB Vilniaus bankas patvirtino, kad iš jo klientų sąskaitų Utenoje nusikaltėliai nuskaitė pinigus. Dėl pinigų grobstymo bankas taip pat kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Pastarojo banko klientams padaryta žala - apie 40 tūkst. litų. SEB Vilniaus bankas pranešė, kad kompensuos visus klientų patirtus nuostolius. Kadangi bankas yra apsidraudęs nuo panašaus pobūdžio rizikų, jo nuostoliai yra žymiai mažesni. Įsilaužėliai pasinaudojo vienu Utenoje, Taikos gatvėje, SEB Vilniaus banko bankomatu, prie kurio pritvirtino duomenų nuskaitymo įrangą. Bankas užblokavo 150 mokėjimo kortelių, kuriomis buvo pasinaudota šiame bankomate. Įtariama, kad įsilaužėliai pinigus iš sąskaitų nuskaitė Italijos sostinėje Romoje - bankas nustatė keletą dešimčių tokių atvejų šiame mieste. Dėl incidento Utenoje tiksli SEB Vilniaus bankui ir jo klientams padaryta žala tikslinama. Pasak žiniasklaidos, nusikaltėliai sąskaitas ištuštindavo, išgrynindami po 50 eurų (173 litus) - uteniškiai neteko nuo 600 iki daugiau nei 5 tūkst. litų.
Nuostolių vis daugėja
Kai bankomate įmontavus nelegalią įrangą gaunami kortelių duomenys Lietuvoje - kol kas naujas nusikaltimas. Prie "Hansabanko" bankomatų nelegali įranga pernai spalį buvo pritvirtinta Mažeikiuose, o liepos mėnesį, jau šiemet - Kaune. Tą kartą įranga buvo labai operatyviai pastebėta, tad nuostolių niekas nepatyrė. Informacija apie šiuos nusikaltimus buvo perduota policijai, tačiau tyrimai nėra baigti.
"Hansabanko" atstovai teigia, kad po tų įvykių buvo sumontuotos papildomos priemonės, kurios trukdo nusikaltėliams pritvirtintais įrenginiais nustatyti kortelių duomenis. Bankomatai nuolat fiziškai tikrinami, ar nėra pritvirtintų nelegalių įrengimų.
Europos bankomatų saugumo komandos duomenimis, nuostoliai Europoje dėl nusikaltimų susijusių su bankomatais, per pirmąjį šiį metų pusmetį siekė daugiau kaip 400 mln. litų. Vienam bankomatui teko 1257 litai nuostolių. Ši statistika gauta surinkus informaciją iš 19 valstybių. Lietuvos tarp jų nėra.
Dauguma užfiksuotų nusikaltimų - būtent kortelių duomenų vagystės, pasinaudojant specialia įranga. Kaip tik apie šią įrangą, apie vagystes ir apsisaugojimo nuo jų galimybes rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko tarptautinė konferencija. Jos metu vienas banko saugumo specialistų Henrijas Romanas iš Latvijos pasakojo, kad Rygos centre ne vieną bankomatą apšvarino iš Airijos atvažiavę rumunai. Jie turėjo Anglijoje neteisėtai išduotą kortelę. Bulgarijoje dažniausiai nukenčia turistai iš Vokietijos ir britų salų. Estai šiemet tuštino bankomatus Maskvoje ir Sankt Peterburge. Žodžiu, nusikaltimai, susiję su kortelių, bankomatų operacijų duomenų vagystėmis, tapo tarptautine problema.
Šalyse, kuriose su duomenų vagystėmis buvo susidurta anksčiau, bankomatuose įrengtos filmavimo kameros filmuoja ne tik atliekamas operacijas, bet ir vaizdą aplink bankomatus. Lietuvoje bankininkai duomenų neteikia, bet neoficialiai pavyko sužinoti, kad vaizdo stebėjimo kameras ir sistemas, apsaugančias nuo skanavimo, turi apie pusė bankomatų. Dėl to atvykę į Lietuvą turistai turi ir problemų - bankomatai neišduoda pinigų, kol klientai nesusisiekia su savo banku. Tik nustatę tapatybę bankai aktyvuoja kortelę, o jos turėtojams, pvz., britai aiškina, kad Lietuva priklauso ypač didelės rizikos šalims, kuriose klesti mokėjimo kortelių ir jų duomenų vagystės.
Lietuvių bankininkai teigia, kad anglai perdeda - Lietuva yra viena iš tų Europos šalių, kuriose sukčiavimo lygis kaip tik žemas. Tiesa, 2002 metais "Clear Commerce" reitinge Lietuva buvo pakliuvusi į pavojingiausių šalių dešimtuką, kurį sudarė Ukraina, Egiptas, Indonezija, Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Rusija, Pakistanas, Malaizija.
"Šeimos" imasi kortelių gamybos
Į elektroninių nusikaltimų sritį dabar savo žvilgsnį nukreipė ne tik nusikaltėliai intelektualai, bet ir banditų gaujos. JAV teisėsaugininkai paskelbė, kad pelnas, gaunamas iš elektroninių nusikaltimų, jau viršija narkotikų prekybos pelną.
Todėl nenuostabu, kad net kitados galingos "Vilniaus brigados" likučiai ėmėsi elektroninių nusikaltimų. Vilniečių padirbtų ir parduotų banko kortelių pėdsakai aptikti net Pietų Afrikos Respublikoje. Dar gražiau "sudegė" kauniečiai - falsifikuodami korteles "Visa Classic", vietoj žodžio "accordance" jie išspausdino "accordnce".
Nusikaltėliai kol kas naudoja paprastesnius duomenų vagystės būdus nei skanavimas bankomatuose. Tam yra keletas būdų. Pats paprasčiausias, kai padavėjas ar pardavėjas atsiskaityti paduotą kortelę nusineša ir specialiu įrengimu nusikopijuoja. Turint kortelės duomenis ir PIN kodą, profesionalams jau nesunku patuštinti ir sąskaitą.
Kortelių duomenys gali būti pavogti ir perkant interneto parduotuvėse, atsiskaitant už bilietus ir pan. Nusikaltėliai sukuria labai panašią tinklalapio kopiją ir vėliau pasiima pirkėjo suvestus duomenis. Nuo tokių nusikaltėlių apsisaugoti yra labai sunku, todėl patariama turėti kortelę, kurioje būtų tik tiek pinigų, kiek reikia prekei nusipirkti. Tai gali būti ir virtuali banko sąskaita. Tada, jei nusikaltėliai ir sugebės perimti jūsų kortelės duomenis, pavogs tik tuos pinigus, kurie bus toje sąskaitoje.
Atlygina prekybininkai
Nuostolių galima patirti ir per prekybininkų nerūpestingumą. Mūsų korespondentai įvairiuose miestuose ir įvairiose parduotuvėse stebėjo kelių prekybos centrų kasininkes. Vaizdas labai panašus. Gavusios kortelę, pardavėjos ją įkiša į specialų su banku susijungiantį elektroninį aparatą. Jei jis parodo, kad savininko sąskaitoje užtenka pinigų apmokėti už pirkinius, pardavėjos retai lygina, ar pirkėjas pasirašo taip pat, kaip pasirašyta ir ant kortelės. Kai kurie korespondentai pabandė nusipirkti prekių su svetimomis kortelėmis. Pavyko net tada, kai vyras pirko su moters kortele.
Aišku, kasininkės - ne kriminalistės, bet darbo taisyklėse numatyta pardavėjų pareiga tikrinti klientų parašus. Tai reglamentuoja ir prekybos tinklų sutartys su korteles išdavusiais bankais. Negana to, klientas, perkantis prekes, kurios kainuoja daugiau nei 500 litų, turi pateikti asmens dokumentą su nuotrauka. Tuo atveju, kai prekybininkai parduoda prekes vagišiui, jie ir atlygina nuostolius. Nei bankai, nei prekybos centrai nelinkę pasakoti tokių dalykų, tačiau prekybininkai bankams yra sumokėję ne vieną tūkstantį.
Be kodo - nė žingsnio
Saugiausia, aišku, turėti naujoviškas, vadinamąsias lustines korteles. Šiuo metu nuo 50 iki 70 proc. visų Lietuvoje "Visos" išduotų kortelių yra lustinės. Daugiau nei 60 proc. sumos, išleidžiamos kortelėmis prekybos vietose, yra surenkama per terminalus su įdiegta lustine technologija. Atsiskaitant tokia kortele, jau nebereikia pasirašinėti, o tereikia įvesti PIN kodą. Kol kas tik ne visi prekybos centrai turi tam reikalingų naujų nuskaitymo aparatų.
Sausio pabaigoje Lietuvoje lankęsis bendrovės "Visa Europe" vadovas Šiaurės Europos regionui Svenas Estvolas sakė, kad Jungtinėje Karalystėje, kur beveik 90 proc. "Visos" mokėjimų kortelių turi lustus ir PIN kodus, sukčiavimo atvejų gerokai sumažėjo, nes pavogta kortele nežinodamas kodo nepasinaudosi.
Bandė pavogti bankomatą
O šį nusikaltimą jau galime priskirti kurioziškiems.
Kupiškyje antradienio naktį nenustatyti nusikaltėliai automobiliu įvažiavo į parduotuvę "Norfa" ir bandė pavogti jos patalpose esantį banko "Hansabankas" bankomatą.
3 val. 48 min. suveikus parduotuvės signalizacijai, po minutės pareigūnai išskubėjo į įvykio vietą. Artėdami prie įvykio vietos, pareigūnai pamatė iš parduotuvės vidaus išvažiuojantį tamsios spalvos džipą. Manoma, kad nusikaltėliai naudojosi tą naktį Kupiškyje pavogtu "Nissan Patrol".
Policininkų laukė dar vienas akibrokštas - netoli posūkio į parduotuvę jų tarnybinis automobilis užvažiavo ant kelyje padėtų ūkinių akėčių. Į komisariatą pareigūnai sugrįžo su pradurtomis priekinėmis padangomis.
Manoma, kad asmenys, bandę pavogti bankomatą, nusikaltimui ruošėsi iš anksto. Iki suveikiant signalizacijai parduotuvėje, apsaugos policija gavo pranešimą apie suveikusią signalizaciją maždaug už 6 kilometrų nuo Kupiškio esančio Noriūnų kaimo pašte. Vienas policijos apsaugininkų ekipažas išskubėjo į šią vietovę tikrinti pranešimo.
Įtariama, kad sumaniusieji pavogti bankomatą nežinojo, kad dirbti naktį liko dar vienas apsaugos policijos ekipažas - suklaidinę policininkus tariamu pavojaus signalu Noriūnuose, jie nusprendė imtis bankomato. Tačiau nuplėšti ir išsigabenti jo nepavyko.
