Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš savaitę į Klaipėdos ligoninę buvo paguldyta sąmonę beprarandanti uostamiesčio Sulupės gatvės daugiabučio gyventoja A. Murnikova (82 m.). Leisgyvė moteris greitosios pagalbos stoties medikams spėjo išlementi, jog nukentėjo nuo anūkės Marinos Fedotovos (41 m.). Šie taip ir užrašė ant ligonio palydimojo lapo. Ant senolės kūno išorinių smurto žymių nebuvo matyti, tačiau buvo galima įtarti, kad ligonei sumušta galva. Nukentėjėlei medikai kaip įmanydami stengėsi padėti, bet praėjusio antradienio rytą ji mirė. Policijos departamento įvykių suvestinėse buvo paskelbta štai tokio turinio informacija: "...į Klaipėdos ligoninę iš Sulupės g. pristatyta ir dėl galvos sumušimo bei smegenų sukrėtimo paguldyta A. M. (1923 m.), kuri rugpjūčio 23 d., apie 9 val., ligoninėje mirė. Įtariamoji anūkė M. F. (1964 m.) po apklausos paleista".
Kaip pavyko sužinoti, per apklausą M. Fedotova neigė kišusi nagus prie močiutės. Nepaisant to, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kitądien "Akistatos" žurnalistė paskambino Klaipėdos miesto VPK smurtinius nusikaltimus tiriančio skyriaus komisarui A. Siutilui, norėdama pasitikslinti, ar pavyko prašnekinti įtariamąją A. Murnikovos anūkę, ir išgirdo naujieną: M. Fedotova - niekuo dėta, mat atlikus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, kad senolės mirties priežastis - ischeminis insultas. Kai pareigūno pasiteiravome, ar jam nebuvo žinoma, jog garbaus amžiaus močiutė medikams minėjo buvusi mušama, išgirdome neigiamą atsakymą, maža to, komisaras pareiškė "pletkais" nesivadovaująs... Pareigūnas sakė esąs nustebęs, iš kur įvykių suvestinėje atsirado pranešimas apie tai, kad senolei sumušta galva ir sukrėstos smegenys - nieko panašaus esą nebuvę... Galiausiai pareigūnas pareiškė vadovaująsis ekspertų išvada, ir pasiūlė kreiptis į Teismo medicinos instituto Klaipėdos ekspertinio skyriaus vadovą Diomeną Vitkų.
Ekspertas D. Vitkus irgi patvirtino, jog A. Murnikova mirė ne dėl pavartoto smurto. Tiesa, jis patvirtino žinąs, jog medicininiuose dokumentuose yra įrašas apie tai, jog senolė skundėsi, kad buvo mušama anūkės, tačiau tai su jos mirties priežastimi esą neturėjo jokio ryšio. Girdi, kelių dienų senumo kraujosruva ant rankos išlikusi - daugiau jokių smurto žymių. "Nežinau, kas ir iš kur ištraukė, kad jai buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas", - stebėjosi Ekspertinio skyriaus vadovas.
"Akistata" pasidomėjo apie garbaus amžiaus sulaukusios A. Murnikovos gyvenimą iki mirties ir sužinojo gan įdomių dalykėlių. Pasirodo, daugiabutyje įsikūrusios senolės kaimynams buvo seniai žinoma, kad kartu gyvenusi anūkė M. Fedotova nuolat šaukdavo ant močiutės, ją uidavo...
Buvę A. Murnikovos kaimynai "Akistatai" pasakė, jog senolė į Sulupės gatvę atsikraustė maždaug prieš trejus metus, pardavusi anksčiau turėtąjį trijų kambarių butą, o čia įsigijusi gerokai mažesnį - vieno kambario. A. Murnikova aplinkiniams buvo užsiminusi, jog už likusius pinigus kambarį bendrabutyje įtaisė ir kitam anūkui, Marinos broliui Vladimirui.
Kartu su A. Murnikova vieno kambario bute įsikūrė ir anūkė M. Fedotova su paaugle dukra Viktorija.
- Kai tik Marina sugrįždavo į namus, iš Murnikovos buto imdavo sklisti baisus triukšmas, nesiliaudavo barniai, šūkaliojimai, riebūs keiksmažodžiai, - žurnalistei atvirai dėstė netoliese gyvenanti moteris. - Ilgai kentėjau, bet sykį kantrybė trūko: pasibeldžiau į jų buto duris, o kai Marina jas atidarė, tiesiai šviesiai išrėžiau, kaip šiai ne gėda šitaip šaukti ant seno žmogaus, šitokiais negražiais žodžiais močiutę vadinti...
Po šio nemalonaus pokalbio pikčiurna Marina, anot kaimynės, kuriam laikui aprimo. Tačiau vėliau viskas vėl stojo į senas vėžes. Tiesa, dabar jau kartu su motina, anot aplinkinių, "gerklę laidydavo" ir Marinos dukra Viktorija. Senolė joms esą vis kuo nors užkliūdavo, neįtikdavo.
Kaimynai labai apsidžiaugė, kai ne per seniausiai Marina Fedotova išvyko dirbti į užsienį, o įkandin jos į svetimus kraštus laimės ieškoti patraukė ir pilnamete tapusi dukra. Tada šiame bute esą buvo tylu ramu. Tačiau ramybė truko neilgai - vos Marina parvyko į Klaipėdą, vėl pasipylė prakeiksmai garbaus amžiaus sulaukusios močiutės adresu...
Pasak kaimynų, Marina Fedotova ant savo močiutės pyko visų pirma dėl to, kad ši niekaip nenutraukė ryšių su kitu anūku, Marinos broliu Vladimiru (tai tas pats vyriškis, kuriam senolė kadaise parūpino butą bendrabutyje).
Pasirodo, į uostamiesčiui ypač būdingas blogybes linkęs vyriškis per trumpą laiką prarado ir šeimą, ir močiutės dovanotą būstą. Beje, kad taip gali nutikti, Marina puikiai nujautė, buvo paslėpusi to butuko dokumentus, bet Vladimiras viską surado ir padarė savo.
Priklausomybės ligų kankinamas vyras pas močiutę pasirodydavo tada, kai tik sužinodavo, jog ši gavusi pensiją ir kai Marinos nebūdavo namuose. Vladimiras iš dosnios senolės gaudavo pinigų, be to, pavalgydavo, nusiprausdavo, apsiskalbdavo.
Rytojaus dieną namo kieme pasirodžiusi lazdele besiremianti A. Murnikova atrodė ypač prastai, verkdama kaimynams pasiskundė, jog labai skauda galvą, "kala širdis". O dar kitą dieną išsigandusi Marina paskambino į artimiausios kaimynės duris, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi toji kaimynėlė neturi telefono, prisiėjo belstis pas gyvenančiuosius tolėliau. Sunerimę dėl A. Murnikovos sunegalavimo, sulėkė aplinkui gyvenantys žmonės, pasiūlė ligonei širdies veiklą gerinančių lašų, apramstė pagalvėmis. Anot mačiusiųjų, senutė gulėjo paslika, vos kvėpčiojo.
Po A. Murnikovos keistos mirties kaimynai sakė dabar svarstantys, ką reiškė kadaise josios anūkės Marinos ištarti žodžiai. Vos atsikrausčiusi gyventi pas močiutę, M. Fedotova aplinkui gyvenantiems žmonėms esą pranešė, kad bobutė dažnai apsimetinėjanti, prišnekanti visokių niekų, kad jai esą "pavažiavęs stogelis", todėl nereikėtų klausyti, ką ji kalbanti, nereiktų kreipti dėmesio, jei kada dėl ko nors pasiskųstų. O skundų senolė turėjo išties nemažai, ir vis apie tą patį: skriaudžia anūkė...
