Irena ZUBRICKIENĖ
Pastaruoju metu Igliškėlių miestelyje (Marijampolės sav.), giminaičių mediniame namuke, viena gyvenusi Anelė Pečkytė (79 m.) buvo nuolat lankoma marijampolietės pusseserės Marijos Janės Kiškytės, o dar dažniau - vos per kiemą esančiame daugiabučiame name gyvenančios Reginos Pužienės, tapusios senutės globėja. Lemtingąjį kovo 2-osios rytą pas Reginą atskubėjusi viena kaimo gyventoja pranešė, kad senutė įtartinai guli prie savo namų vartelių - mažai teapsirengusi, be batų. Šalia savo šeimininkės gailiai inkštė josios numylėtinis keturkojis Princas, laižydamas gulinčiosios galvą ir nuo šalčio sužvarbusias rankas. Laukiant medikų ir policininkų Regina ir jos sūnūs nusistebėjo, kodėl senutės virtuvėje iš po nakties išvartyti baldai, nenaudojama dujinė viryklė, iškuisti Anelės Pečkytės kruopščiai buvę suraišioti mazgai mazgeliai. Geriau apsidairę žmonės aptiko kraujo dėmių - ant šaldytuvo, ant vieno išdaužto lango likusių stiklų, ant senutės lovos. (Ar tos dėmės - vien tik senutės kraujas, kol kas neatsakyta.) Įdomiausia tai, kad visos namo durys iš vidaus buvo užkabintos.
Reginą Pužienę papiktino į įvykio vietą atvykusios teisėsaugininkų grupės darbo stilius. Pasak moters, įėję į vidų jie tik stebėjosi, "kaip čia smirda", "kokia čia netvarka". Tikino, jog per nešvarą nebus įmanoma "nuimti" įvairių pėdsakų. Jie iš karto nepatikliai vertino spėjimą, kad močiutės namuose naktį ar paryčiui šeimininkavo svetimi asmenys. Esą senutė gyveno labai netvarkingai, buvo apsivertusi kraustuliais, savijautai pablogėjus galėjusi kuistis po savo daiktus, juos išmėtyti, išversti. Pareigūnų pasamprotavimu, keistuolei moteriškutei "kažkas užėjo" ir ji, išvarčiusi namuose daiktus, užsikabinėjusi visas duris, išdaužė koridoriuko langą, per jį iššoko laukan, o tada, už kelių metrų nugriuvusi, ir sušalo.
- Tokias išvadas gali pateikti tik teoriškas prielaidas darantys žmonės, nepažinoję Aneliukės, - Regina linkusi ginčytis su pareigūnais. - Senutė nebūtų pajėgusi užlipti ant palangės, o juo labiau nebūtų tilpusi per išdaužtą langą, nes rėmai tai juk likę. Net ir aš, jaunesnė ir sveikesnė, iššokusi pro tą langą (palangė - gana aukštai nuo žemės), būčiau susitrenkusi ir, ko gero, likusi gulėti po langu.
Ligoninėje A. Pečkytė teišgyveno penkias dienas. Senutei buvo konstatuoti stiprūs abiejų rankų nušalimai - jas ruoštasi amputuoti. Ekspertas nustatė ir lengvus sužalojimus ant nelaimėlės kojų - galbūt griūnant, o gal kam nors mušant kokia lazda. Manoma, kad moteriškė lauke prabuvo kelias ankstyvo ryto valandas - antraip būtų iš karto mirtinai sušalusi, nes tą naktį buvo apie 12 laipsnių šalčio.
Ekspertas pateikė mirties išvadą - bendras kūno atvėsimas. Tokia išvada teisėsaugininkų dažniausiai nesudomina. Beje, tą rytą išvykus pareigūnų grupei po įvykio, iki galo viską išsiaiškinti įpareigotas apylinkės inspektorius A. Pečkytės namuose pasirodė tik po gerų keturių dienų. Reginos Pužienės įsitikinimu, po tiek laiko ieškoti įvykio pėdsakų nebeverta.
- Praėjus dešimčiai parų po Aneliukės mirties, policijoje atmestinai stumdytas tyrimas buvo perduotas Marijampolės prokuratūrai, - nežinodama, ar tuo reikėtų džiaugtis, sakė Regina. - Jeigu prokurorė vadovausis policininkų pateiktais pirminiais įspūdžiais, taip ir liks, esą Aneliukė sušalo todėl, kad pati "sukvailiojusi" išėjo pusnuogė iš namų. Man labai rūpi objektyvaus tyrimo išvados ne tik dėl to, kad teisingumas visada turi triumfuoti, bet ir dėl to, kad po kaimą jau pasklido gandai, esą Aneliukę iš namų išgrūdo ir šitaip numarino mano sūnūs arba mano pasamdyti kokie nors giminaičiai.
