Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Po to, kai "Akistatoje" buvo išspausdintas straipsnis apie staigią Šakių rajone, Kiduliuose, gyvenusios Vitos Aliukienės mirtį (kaip vėliau paaiškėjo, mažamečių dvynukių motina mirė nuo širdies infarkto, ambulatorijos gydytojai taip ir nesuskubus ateiti ligonei į pagalbą), į redakciją paskambino Kauno rajone gyvenanti Daiva. Ši moteris jaudindamasi prisipažino labai išgyvenanti dėl savo sveikatos būklės. Esą prieš keletą dienų ji pajutusi panašius negalavimus kaip ir kiduliškė Vita (skausmas krūtinės srityje, plintantis į kairiąją ranką), todėl nuvykusi pas savo šeimos gydytoją. Gydytoja esą parašiusi siuntimą pas kardiologą, tačiau, paskambinus į Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiologijos kliniką, paaiškėję, kad galimybė patekti pas širdies ligų specialistą bus suteikta tik po gero mėnesio.
- Per tiek laiko aš galiu ir numirti, tos pagalbos nesulaukti, - neslėpė nerimo skambinančioji.
Daiva sakė kreipusis ir į ne vieną Kaune veikiančią privačią gydymo įstaigą, tačiau gerų naujienų neišgirdusi. Visur esą reikia registruotis iš anksto, artimiausias priėmimo laikas - po savaitės. Be to, nepaisant to, kad ligonė - socialiai apdrausta ir turi šeimos gydytojos siuntimą, visose privačiose klinikose už kardiologo konsultaciją bei tyrimus esą reikėtų mokėti!
- Jei staiga sunegalavus pas specialistą neįmanoma patekti skubos tvarka, nėra ko stebėtis, kad daug širdies ligomis sergančių šalies gyventojų numiršta taip ir nesulaukę kardiologų konsultacijų bei gydymo, - piktinosi pašnekovė.
Daivos pateiktą informaciją apie tai, kad Kaune sunku patekti pas kardiologą skubos tvarka, patikrinome. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos registratūroje išgirdome atsakymą, jog gydytojo kardiologo konsultacijai ligoniai registruojami... gruodžio 21 dienai (skambinome spalio mėnesio pabaigoje).
- O jei ligonis - sunkios būklės? - pasitikslinome.
- Tai jis tegu kreipiasi pas šeimos gydytoją,- buvo pasiūlyta. - Mes kitų, anksčiau užsiregistravusių ligonių, neišbrauksime ir naujos pavardės neįrašysime..."
Parūpo sužinoti, ar išties nėra galimybių sunkios būklės ligonį priimti skubos tvarka. Buvo paaiškinta, jog viskas priklauso nuo to, kokį siuntimą šeimos gydytojas yra parašęs. Jei ant siuntimo nėra pažymėta, jog ligonį reikėtų konsultuoti skubos tvarka (o tokios išimtys esą įmanomos tik esant tam tikroms būklėms), tai ir bus padaryta. Tiesa, toks siuntimas galioja tik tą dieną, kurią buvo išrašytas.
Privačiose gydymo įstaigose išgirdome, jog kardiologas konsultuoja nustatytomis valandomis, todėl būtina registruotis iš anksto. Nesvarbu, ar ligonis turi siuntimą, ar ne, konsultacija yra mokama (jos kaina - nuo 60 litų). Už tyrimus, kurie ligoniui bus paskirti, reikės mokėti atskirai (pavyzdžiui, širdies elektrokardiograma - nuo 30 litų, ultragarsinis tyrimas - 50 litų ir t. t.). Tačiau net ir tuomet, jei ligonis sutinka už viską susimokėti, nepavyko surasti nė vienos privačios klinikos, kurioje dėl širdies darbo sutrikimo sunegalavęs ligonis būtų buvęs priimtas tą pačią dieną.
Kilo įtarimas, jog Kauno apskrityje trūksta kardiologų. To pirmiausia ir pasiteiravome Kauno krašto kardiologų draugijos pirmininko, KMU Kardiologijos klinikos vadovo, profesoriaus Remigijaus Žaliūno.
Profesorius R. Žaliūnas iškart atmetė tokius žurnalistės nuogąstavimus. Kol kas, anot jo, kardiologų trūkumas tikrai nejaučiamas, o tai, kad tenka lukterėti šios srities specialisto konsultacijos, dar esą nereiškia, kad padėtis šioje srityje - apverktina. "Pas mus, Lietuvoje, kardiologo konsultacijos reikia laukti gerokai trumpiau, nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, - patikino profesorius. - Pavyzdžiui, Estijoje laukiama net apie 9 mėnesius!"
Be to, anot profesoriaus R. Žaliūno, kai kuriais atvejais, kaip paaiškėja, visą reikiamą pagalbą ligoniui būtų galėjęs suteikti šeimos gydytojas, jei būtų įsigilinęs į ligonio skundus ir įvertinęs tam tikrų skirtų tyrimų atsakymus. Kartais esą nueinama lengviausiu keliu - parašomas siuntimas kardiologui, net nepagalvojant, jog visa tai valstybei nemažai kainuoja (kaip žinia, visapusiškas kardiologinis ištyrimas yra labai brangus, todėl tyrimai turi būti skirti motyvuotai).
Ir dar viena didelė bėda, anot profesoriaus, yra tai, jog pasitaiko nemažai ligonių, kurie reikalauja išskirtinio dėmesio: primygtinai prašo šeimos gydytoją nukreipti į kardiologo konsultaciją, o čia - reikalauja atlikti vienokius ar kitokius tyrimus, kurie galbūt visai nebūtini, netikslingi. Ar iš tiesų ligonis - kritinės būklės, kardiologas esą gali pasakyti jau po pirmųjų pokalbio su pacientu minučių. Pavyzdžiui, pasitaiko, kai pacientas skundžiasi, jog susirgo širdies infarktu, tvirtina stiprius skausmus krūtinės srityje jaučiąs jau kelias dienas, o būtent tai dažnai esą ir rodo, kad šį žmogų kamuoja kita liga - tik ne infarktas.
Pasitaiko, kai miokardo infarktui būdingus simptomus sukelia kitos ligos ir priežastys, pavyzdžiui, stuburo skausmai, skrandžio patologija, kardialginiai (nervinio pobūdžio) skausmai ir panašiai.
Na, o tuo atveju, jei žmogus staiga pasijunta labai prastai, anot profesoriaus R. Žaliūno, jokiu būdu nereikia daryti klaidos - gaišti laiką laukiant priėmimo pas šeimos gydytoją ar skaičiuoti dienas iki konsultacijos pas kardiologą - būtina skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Čia sunegalavusiojo būklė bus skubiai ištirta, įvertinta, jei reikės - paskirtas gydymas (kaip visi žinome, už ekstra pagalbą mokėti nereikia). Tad kokie gi yra tipiniai miokardo infarkto simptomai?
Profesorius R. Žaliūnas paminėjo kelis svarbius dalykus, į kuriuos ligonis ar jo artimieji turėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Pagrindinis šios pavojingos ligos simptomas esą yra spaudžiantis, gniaužiantis, veržiantis skausmas už krūtinkaulio (o ne kairėje krūtinės pusėje!). Antra - toks skausmas užtrunka ne mažiau kaip 20 minučių. Ir trečia - skausmas plinta į kairiąją ranką, žandikaulį, kairiąją mentę. Toks simptomų paketas reiškia, jog ligoniui greičiausiai prasidėjo miokardo infarktas.
Miokardo infarkto eiga, anot profesoriaus, gali būti ir atipinė. Kartais jaučiamas skausmas rankų pirštuose (tai krūtinės anginos požymis), skausmas gali plisti ir į dešiniąją ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Ligonį gali kamuoti dusulys, pradeda pykinti, gausiai prakaituojama, apima mirties baimė.
Kaip žinia, miokardo infarktu susergama, kai dėl širdies kraujotakos pablogėjimo išsivysto negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei. Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užsikemša, tam tikra širdies raumens (miokardo) dalis negauna deguonies, todėl apmiršta ir nustoja dirbti. Jei trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, diagnozuojama nestabili krūtinės angina (priešinfarktinė būklė) arba negilus miokardo infarktas. Kai trombas visiškai užkemša vainikinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas.
Taigi susiformavusį krešulį būtina kuo skubiau panaikinti krešulį tirpdančiais vaistais arba kraujagyslę per kateterį praplečiant specialiu balionėliu. Laiku nesuspėjus to padaryti, visam laikui lieka širdies raumens randas (vėliau tokia širdis ima plėstis, vystosi širdies nepakankamumas) arba ligonis gali mirti.
Miokardo infarktu gali susirgti iki tol buvęs visiškai sveikas žmogus, todėl, pajutus įtartinus skausmus ir simptomus, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Profesorius R. Žaliūnas apgailestaudamas atkreipė dėmesį į tai, jog toli gražu ne visi ligoniai brangina savo sveikatą - vykdo gydytojo nurodymus, atsisako žalingų įpročių, laikosi tinkamo darbo ir poilsio režimo.
Yra pacientų, kurie su diagnozuotomis lėtinėmis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bemat "susigyvena" ir ima manyti, jog tai eilinis sveikatos sutrikimas, į kurį neverta kreipti didelio dėmesio. Tokie ligoniai, nors savijauta eina tik prastyn, delsia kreiptis į gydytoją, dar kiti bando pasveikti laikydamiesi "bobučių" ar "ekstrasensų" patarimų, o kai sveikatos būklė tampa kritinė, gali nepajėgti padėti ir aukščiausio lygio specialistai.
Beje, yra žinoma, jog miokardo infarktas (jei ligonis lieka gyvas) gyvenimą sutrumpina mažiausiai dešimtmečiu! Be to, ši liga yra linkusi kartotis. Todėl būtina kuo griežčiausiai save kontroliuoti: nepervargti, nerūkyti, atsisakyti alkoholio, tinkamai maitintis, koreguoti aterosklerozę sukeliančius rizikos veiksnius, vykdyti prižiūrinčio gydytojo nurodymus, vartoti paskirtus vaistus.
Mūsų šalyje mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų sudaro 55 procentus visų mirčių, arba yra maždaug dvigubai didesnis už tokią statistiką kitose Europos Sąjungos šalyse. Nuo šių ligų vyrų miršta kiek daugiau nei moterų.
Tokia padėtis, profesoriaus R. Žaliūno nuomone, yra susidariusi dėl to, jog didelė dalis šalies gyventojų, priešingai nei kitose išsivysčiusiose šalyse, kol kas nemoka ligoniui tinkamai suteikti reikiamą pagalbą, nesugeba atlikti gaivinimo procedūrų (dirbtinio kvėpavimo, krūtinės ląstos paspaudimų). O juk kiekviena minutė, kol klinikinę mirtį patyrusiam ligoniui suteikiamas kvalifikuotas gaivinimas, yra be galo svarbi! Jei per šį laiką ligonis bus be perstojo ir tinkamai gaivinamas, tikimybė, kad gydymo įstaigoje jį pavyks atgaivinti, gerokai išauga!
Profesorius R. Žaliūnas atkreipė dėmesį į tai, jog kiekvienas žmogus turi žinoti savo sveikatos būklę ir ją įdėmiai stebėti. Visi vyrai, sulaukę keturiasdešimties (o moterys - penkiasdešimties) metų, turėtų bent kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti sveikatą (šeimos gydytojas turėtų skirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą ir kt., įvertinti ir menkiausius paciento skundus). Savo sveikatos būklę, profesoriaus teigimu, turėtų ypač stebėti tie žmonės, kurių tėvai ar giminaičiai sirgo ir mirė nuo širdies ar kraujagyslių sistemos ligų, mat tokie negalavimai yra siejami ir su paveldimumu.
O ką profesorius manąs apie plačiai reklamuojamus maisto papildus širdies ir kraujagyslių sistemos darbui gerinti bei stiprinti? Kardiologijos klinikos vadovas patarė visų pirma geriau susirūpinti nieko nekainuojančiu sveiko gyvenimo būdu - sveikai maitintis, sportuoti, atsikratyti antsvorio, atsisakyti žalingų įpročių ir panašiai - nei apsirūpinti brangiais, tačiau nebūtinai veiksmingais maisto papildais.
