Remigijus RAINYS
Praėjęs ilgasis savaitgalis neapsiėjo be nužudymų. Šiuokart likimas buvo itin nepalankus moterims - šiomis dienomis jos net 3, skirtingose šalies vietose, begirtaujant mirtinai subadytos peiliu. Į koją sužeista 35 metų amžiaus jonaviškė mirė nukraujavusi, nes jos sugėrovai nesugebėjo laiku iškviesti greitąją pagalbą, penkiasdešimtmetė visaginietė mirė ligoninėje, o 42 metų Kuršėnų (Šiaulių r.) gyventoja nuo patirtų sužalojimų užgeso dar tik gabenama į ją.
Veteranų gatvėje vėl siautėjo veteranas
Medikus į Visagino Veteranų gatvės daugiabutį tuoj po pietų iškvietė čia gyvenantys žmonės, pamatę iš Vladimiro Orlovo (75 m.) buto į koridorių išliaužusią kraujais plūstančią Bronislavą Stokviš (50 m.) - jai buvo perrėžtas kaklas ir subadyta krūtinė. Atskubėjusi greitoji nelaimėlę skubiai nugabeno į vietos ligoninę. Bronislava ten mirė, o Visagino teisėsaugininkai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jos mirties priežasčių. Įtariamojo toli ieškoti nereikėjo - koridoriuje trypinėjantis neblaivus (1,26 promilės alkoholio) buto šeimininkas neslėpė, kad savo sugėrovei gerklę perpjovė pats. Vladimiras tikino, kad su nužudytaja jis girtavo nuo pat ryto ir kauštelėjusi moteriškė ėmė jam prikaišioti Nikolajaus Belovo nužudymą 1999 metų pavasarį, už kurį V. Orlovas jau atlikęs teismo skirtą bausmę.
Galva sąvartyne
Tuomet, 1999 metų balandžio viduryje, miesto sąvartyne buvo surasta nei darbo, nei pastovios gyvenamosios vietos neturėjusio, buvusio krano mašinisto N. Belovo (39 m.) galva, o netrukus - ir nupjauta ranka. Likusią nužudytojo kūno dalį teisėsaugininkai aptiko landyne paverstame tuomet 66 metų pensininko V. Orlovo bute Veteranų gatvėje...
Rodydamas į virtuvėje gulintį paklodėn suvyniotą begalvį ir berankį lavoną, Vladimiras aiškino, kad nepažįstamąjį į jo butą atsivedė kažkoks Leonidas. Svečias už pilstuką įvairius senus daiktus supirkinėjančiam šeimininkui pasiūlė dulkių siurblį, kurį abu sulygo už du svaigalų butelius. Sandėriui įvykus, visi trys susėdo gerti čia pat virtuvėje, tačiau netrukus Leonidas kažkur išėjo, o siurblio pardavėjas ėmė reikalauti dar vieno butelaičio. Vyrai susibarė ir Vladimiras norėjo svečią išvaryti, tačiau stipresnis už jį Nikolajus esą pradėjo V. Orlovą daužyti kumščiais.
Tada Vladimiras neva griebė didžiulį virtuvinį peilį ir tris kartus dūrė mušeikai....
Vėliau teismo medicinos ekspertas nustatė, kad dūrių į dešiniąją nelaimėlio krūtinės pusę buvo gerokai daugiau. N. Belovui buvo perdurtos kepenys, plautis, aorta, o į kitus vidaus organus - išsiliejęs kraujas.
Sužeistasis susmuko ant virtuvėje stovėjusios dėžės ir paplūdo kraujais. Kol išsigandęs V. Orlovas vaikščiojo po virtuvę ir kambarį, žmogus mirė. Tuomet buvęs darbų vykdytojas paprašė vieno savo nuolatinio sugėrovo, kad padėtų išnešti ir kur nors paslėpti lavoną, tačiau šis atsisakė. Vyriškiui kilo mintis supjaustyti kūną dalimis ir išmesti į šiukšlių konteinerį. Pjūklelis pasirodė pernelyg neaštrus, todėl galvą ir dešiniąją ranką nuo kūno pensininkas atskyrė stuksendamas plaktuku per peilį.
Į polietileninius maišelius supakuotas nužudytojo kūno dalis V. Orlovas nunešė į gretimus daugiabučius ir nuleido šiukšlių surinkimo vamzdžiais. Žudikas planavo taip pat pasielgti ir su aukos kojomis, bet nesuspėjo, nes jį sulaikė policijos pareigūnai.
Už tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis Vladimirui Orlovui teismas tuomet skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau pataisos namuose jis praleido vos kiek daugiau nei 7 metus ir buvo išleistas į laisvę.
Grasino pasielgti taip pat
Šiuos faktus sugėrovui priminusi Bronislava Stokviš kadaise pati pažinojo nužudytąjį. Anot V. Orlovo, moteris begeriant toliau vis labiau audrinosi ir kartojo, kad su Vladimiru derėtų pasielgti taip pat, kaip jis pasielgė su Nikolajumi. Pasak V. Orlovo, Bronislava buvo pasiryžusi pati nukirsti jam galvą toje pačioje virtuvėje, kur buvo nužudytas N. Belovas. Tad esą išsigandęs, jog nuo 25 metais už jį jaunesnės moteriškės apsiginti nepavyks, Vladimiras griebė peilį ir brūkštelėjo juo Bronislavai per gerklę. Vyriškis suspėjo dar kelis kartus įdurti B. Stokviš į krūtinę, kol ši šiaip ne taip pasiekė buto duris ir iššliaužė į koridorių.
Visagino apylinkės teismas įtariamąjį kol kas leido suimti 3 mėnesiams. Dabar V. Orlovas vargu ar gali tikėtis, jog ir šį kartą Temidės tarnai vėl jam bus gailestingi.
Kaltę verčia vienas kitam
Jonavos rajono apylinkės teismas 4 įtariamuosius jonaviškės Linos Reichenbergerytės (35 m.) nužudymu kol kas leido suimti 5 paroms. Tikimasi, kad per šį laiką pavyks išsiaiškinti, kurio iš sugėrovų dūris peiliu buvo lemtingas. Nebegyvą L. Reichenbergerytę iškviesti greitosios pagalbos medikai aptiko su durtine žaizda dešinėje kojoje gulinčią ant grindų Jonavos pakraštyje esančios Pramonės gatvės sodo namelyje.
Šį apšiurusį namelį ne kartą už chuliganizmą ir kitką teistam Jonui Pankauskui (60 m.) kadaise nupirko jo brolis. Aplinkiniai gyventojai tokiu kaimynu buvo labai nepatenkinti ir su juo sutarė tik prieš 3 metus netoliese tvarkingai prižiūrimame namelyje įsikūrusi pensininkė Regina. Moteris į dideles draugystes su nuolat girtaujančiu Jonu nesileido, tačiau su artimiausiu kaimynu pasikalbėdavo ir kartais kreipdavosi į jį pagalbos. J. Pankauskas pagelbėjo, kai Reginos šuo sutraukė savo grandinę ir ištraukė šulinyje paskendusį kibirą. Nors vyriškis, paklaustas kaip jam atsilyginti, lyg juokais atsikirto, kad kada nors kaimynė jam tenuperka kepaliuką duonos, tačiau Regina protarpiais jam atnešdavo ne tik duonos, bet ir cigarečių bei kitokių smulkmenų. Jonas kartais išsitraukdavo iš moters pašto dėžutės jos prenumeruojamą laikraštį, bet visuomet įkišdavo atgal.
Todėl tą dieną, kai apie 14 valandą sugrįžusi į namus Regina rado pravertus savo sodybos vartus ir tuščią pašto dėžutę, ji iškart patraukė aiškintis link kaimyno namelio. Neblaivus J. Pankauskas moteriai piktokai išrėžė, esą, jos laikraščių nesaugojąs, o namelio tarpduryje pasirodęs aukštokas vyriškis paklausė, kaip paskambinti į greitąją pagalbą. Regina pasakė numerį ir nuėjo namo. Gal tik po valandos ji pastebėjo, kaip atvažiavo greitoji, o po kurio laiko - ir policijos pareigūnai.
Konstatavus smurtinę L. Reichenbergerytės mirtį į policijos areštinę buvo nugabenti tą dieną drauge su ja girtavę teisėsaugai puikiai žinomi trys broliai Jodčenkos bei gerokai už juos jaunesnė taurelės mėgėja Ingrida Girdauskienė (31 m.). Niekur nedirbančiai bei su įvairaus plauko kompanijomis valkatauti pamėgusiaii moteriškei nustatytas net 2,1 promilės alkoholio girtumas. Už ją girtesnis buvo tik Kęstutis Jodčenka (52 m.), kuriam nustatytas net 2,8 promilės alkoholio girtumas. Vincas Jodčenka (47 m.) į alkoholio matuoklį pripūtė 1,97 promilės, o metais vyresnis jo brolis "neištempė" nei pusantros.
Sulaikytųjų kompanijoje trūko tik namelio šeimininko, nes kol atvyko pareigūnai, J. Pankauskas kažkur prašapo. Jis surastas tik kitą dieną, kai išsiblaivęs vidurinysis Jodčenka iš areštinės jau buvo paleistas.
Beje, šis vyriškis dar tą pačią dieną bandė pro lango grotas įsiropšti į užrakintą J. Pankausko namelį, kuriam Jonavos benamiai jau buvo suspėję išdaužti langus. Esą tenorėjęs išjungti namelyje tebegrojantį radijo aparatą, tačiau sugėdintas Jono kaimynų nuėjo šalin. Pastarieji užkalė ištuštėjusio namelio langus, nors ir šeimininkaujant Jonui čia nelabai tebuvo ką vogti.
O tuo tarpu pareigūnų po vieną apklausinėjama, sulaikytųjų ketvertas pradžioje bandė teigti, jog visi pasigėrę miegojo ir nieko nematė, bet netrukus jau ėmė kaltinti vienas kitą. Broliai Jodčenkos kaltę vertė J. Pankauskui, o pastarasis tikino, kad peiliu švaistėsi vienas iš brolių, tačiau dėl ko kilo konfliktas, jis prisiminė sunkiai. Šiaip ar taip, tame triukšmingame suėjime "šokį su kardais" šoko ir vyrai, ir moterys. Ekspertams perduoti tirti du iš įvykio vietos paimti peiliai - virtuvinis ir lenktinis, - kuriais tąkart mosavo ne vienas tragiškų vaišių dalyvis.
Dūrė didžiai susijaudinęs
Šiaulių rajono teisėsaugininkams buvo tikrai nelengva parinkti kardomąją priemonę įtariamajam Kuršėnų gyventojos Laimutės Gedminienės (42 m.) nužudymu, nes du kartus peiliu jai dūręs sugyventinis Alfonsas Abromavičius (53 m.) po įvykio jau bandė ir pasikarti, ir nusiskandinti. Todėl jai iki šiol tik teigiamai charakterizuotas įtariamasis būtų suimtas, tai gal tik būtų apsaugotas nuo dar vieno mėginimo pačiam save nubausti griežčiausia bausme.
Konfliktas tarp laikinai nedirbančio Alfonso ir du vyrus pergyvenusios, bet, pasak ją pažinojusių, visus galimus gyvenimo smagumus mėgusios Laimutės kilo tada, kai kažkur prašapusios savo draugės ieškojęs kuršėniškis užsuko pas kaimyną ir užtiko ją kito vyro glėbyje. Didžiai susijaudinęs A. Abromavičius griebė peilį ir dūrė jį apgaudinėjančiai moteriai į nugarą, o kai ji atsisuko - ir į krūtinę...
Name buvo ir daugiau žmonių, tad kilus samyšiui kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Daug kraujo netekusią L. Gedminienę išvežė į ligoninę, tačiau nelaimėlės gyvybė užgeso pakeliui.
Adolfas, suvokęs, ką padarė, bandė tuoj pat gyvenimą užbaigti kilpoje, tačiau kaimynai atėmė virvę. Kai žmonėms atrodė, kad vyriškis jau kiek aprimo, A. Abromavičius pabandė nusiskandinti, tačiau aplinkiniai ir vėl jį nuo to žingsnio sulaikė. Kiek atitokęs vyriškis pats atėjo į Kuršėnų policijos nuovadą ir pasidavė.
Dėl L. Gedminienės nužudymo pradėtą ikiteisminį tyrimą kontruoliuoja Šiaulių apygardos prokuratūra. A. Abromavičiui parinkta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
