Irena ZUBRICKIENĖ
Gyvenimo faktais įrodyta tiesa: dauguma griūčių prasideda nuo panikos. O paniką kuria nepasiteisinę lūkesčiai, nesėkmės, ateities baimė, bauginanti informacija. Ko jau ko, o kasdien vis labiau bauginančių žinių pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje - kaip sakoma, ant kiekvieno kampo: valdžios vyrai vis praneša ir praneša apie naujus mokesčius, "įtemptą" biudžetą, dėl to naikinamas lengvatas. Politikų taip mėgstama frazė "Veržkimės diržus" vis dažniau sulaukia ironiško tautos atsako: "Diržus ne ant pilvo, o ant kaklo"...
Statistika baugina
Lietuva jau seniai vadinama savižudžių kraštu, o pastarųjų metų statistika rodo, kad savižudybių šalyje tik daugėja. Statistikos departamento duomenimis, per dešimt 2008-ųjų mėnesių (naujausi duomenys dar tikslinami) Lietuvoje mirtį patys pasirinko 962 žmonės. Tai yra 84 daugiau negu per tokį pat laikotarpį 2007-aisiais. Savižudybių priežasčių nesiaiškinantys statistikai jau linkę šias netektis vadinti ekonominės krizės aukomis. Mat vien pernai rugsėjį, kai Lietuvoje buvo garsiau prabilta apie ekonominę krizę - pasipylusius įmonių bankrotus, darbuotojų atleidimus, mažėjančius atlyginimus ir didėjančias skolas - nusižudė 101 žmogus, o tai yra 13 daugiau negu užpernykštį rugsėjį. Daugiausia savižudybių pernai buvo užfiksuota gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais - vis per 100. Beje, 2006 metų pradžioje statistikai skelbė, jog savižudybių skaičius jau buvo pradėjęs mažėti, ir tuo buvo galima džiaugtis porą metų: skaičiuota, jog tais metais Lietuvoje per parą nusižudydavo vidutiniškai 3 žmonės (anksčiau - vidutiniškai 4).
Pastaruoju metu savižudybių mūsų šalyje vėl padaugėjo. Baugina tai, kad mirtį renkasi dažniausiai fiziškai sveiki, darbingi žmonės - sulaukę 40 - 50 metų. Pagal lytį - 80 procentų savižudžių yra vyrai, stiprioji lytis. Labiausiai paplitęs savižudybės įrankis - virvė. Moterys labiau linkusios nuodytis. Skirstant savižudžius pagal socialinę padėtį, didžioji dalis jų - vadinamieji užribio žmonės. Tačiau daugėja ir tokių atvejų, kai iš gyvenimo savo noru pasitraukia, rodos, ir mylimą darbą, ir artimus žmones, ir užtikrintą buitį turintys asmenys.
Dažnai lieka tik spėlionės
Lapkričio viduryje Marijampolę sudrebino verslininko Alvydo T. (47 m.) savižudybė: vyras, būdamas blaivus, nusišovė pietų metu vienas parvykęs į prabangius savo namus. Manoma, kad tokią savo gyvenimo pabaigą bendrovės "Airatransus" generalinis direktorius buvo suplanavęs ir apgalvojęs, nes buvo parašęs kelis atsisveikinimo laiškus šeimos nariams, kai kuriems bičiuliams buvo mįslingai prasitaręs nepalikti jo žmonos nelaimėje, o lemtingąjį vidurdienį paskambino žmonai ir paprašė skubiai parvykti į namus, perspėdamas, kad tik ji neišsigąstų. Perspėjimas, suprantama, buvo niekinis - parvykusi moteris buvo ištikta šoko, kai sutuoktinį rado nebegyvą.
Automobilių remontu ir gabenimu bei viešojo maitinimo ir pramogų paslaugomis užsiimančios bendrovės, kuriai vadovavo Alvydas T., darbuotojai vėliau pasakojo pastebėję, kad kelias dienas iki tragedijos jų bosas atrodė labai susikrimtęs ir buvo kaip niekada tylus, susimąstęs. Tačiau niekam neatėjo į galvą mintis, kad dviejų sėkmingai per gyvenimą žengiančių suaugusių vaikų tėvas, darnios šeimos vyras galvoja apie savižudybę. "Daugiau nepajėgiu. Myliu jus visus", - į tokius sakinius įspraudė savo paaiškinimą apie mirtį verslininkas. Anot įvykį tiriančių pareigūnų, minėto laiško turinį reikia suprasti kaip savižudžio prisipažinimą, jog jis nebegalėjo ištverti susidariusios įtampos dėl skolų bei kitų finansinių problemų ir nežinojo kitos išeities. Galbūt daugiau priežasčių žino verslininko šeimos nariai, tačiau jie tai labai saugo - žmona kategoriškai atsisakė bendrauti su žurnalistais. Kadangi Marijampolėje nebuvo paslaptis, jog šis verslininkas bičiuliaujasi su nusikalstamo pasaulio atstovais, jo savižudybė apaugo įvairiomis spėlionėmis ir gandais.
Spėlionės (bent jau visuomenei) liko ir po Jungėnų kaimo (Kalvarijos sav.) gyventojo Vito R. (44 m.), kuris daug kam Lietuvoje buvo žinomas kaip vestuvinio ansamblio "Kaprizas" muzikantas, mirties. Scenos žmogus savo gyvenimą į kilpą įspraudė gruodžio 4-ąją, kai vakare buvo numatyta džiugiai paminėti "Kaprizo" gyvavimo 20-metį Alytaus kultūros rūmuose. Kai iki iškilmingo koncerto, į kurį buvo pakviesta labai daug scenos artistų, buvo belikusios 3 valandos, Vito R. kūnas kilpoje buvo aptiktas prie jo namų esančio garažo mansardoje, kur muzikantas buvo įsirengęs muzikos studiją. Įvykį tiriančių Kalvarijos policininkų teigimu, apie muzikanto savižudybės priežastis iki šiol galima tik spėlioti, nes net ir artimieji tikina jų nežinantys. "Repeticijų įtampa, nuovargis... žmogus dar dirbo ir muzikos mokytoju mokykloje - tik taip dabar galima manyti", - sakė pareigūnai, priminę, kad muzikantas ne tik galvojo apie ateitį, nes neseniai buvo nusipirkęs labai brangų muzikos instrumentą, bet ir pokalbiuose su šeimos nariais skeptiškai vertino savižudžius. "Akistatos" duomenimis, Vitas R. paskutinėmis savo gyvenimo minutėmis buvo neblaivus.
Pastūmėja konfliktai
Savižudybes tiriantys pareigūnai teigia, kad daug tokių mirčių įvyksta po konfliktų (dažnai - ir visai nerimtų) su artimiausiais žmonėmis. Kaip aiškina psichologai, jautriai barnius išgyvenantys žmonės šitaip siekia pagąsdinti savo artimuosius, atkreipti jų dėmesį, iš pykčio ir keršto "užkrauti" kaltės jausmą.
Gruodžio viduryje taip drastiškai konfliktą su žmona sprendė 28 metų kaunietis. Artimųjų teigimu, nesutarianti pora jau ruošėsi skirtis. Kaunietis, eilinį kartą susipykęs su žmona, turbūt norėdamas parodyti, kad jo laukiančios gyvenimo permainos jam yra nepriimtinos, bet jų išvengti jis negali, savo automobiliu nuvyko į sodų bendriją, kur netoliese gyvena jo tėvai, ir nusinuodijo automobilio išmetamosiomis dujomis. Nebegyvą vyrą, sukniubusį ant galinės sėdynės, mašinoje aptiko praeiviai. Atsisveikinimo laiško ir asmens dokumentų prie lavono nebuvo rasta, tad galima spėti, jog kaunietis savižudybei ryžosi spontaniškai - silpnumo akimirką.
Lygiai taip pat gruodį nutiko ir kitam barnį su žmona išgyvenančiam kauniečiui (44 m.). Pasiguosti pas seserį į Kazlų Rūdos savivaldybėje esantį kaimą atvykęs nelaimėlis savo skausmą malšino alkoholiu, o paskui, išėjęs į lauką prie savo automobilio, išsitraukė pistoletą ir paleido kulką sau į galvą. Seseriai suskubus į pagalbą, kaunietis buvo skubiai nuvežtas į ligoninę - jo gyvybė buvo išgelbėta. Įvykį tyrę pareigūnai teigė, kad išsiblaivęs ir atsikvošėjęs kaunietis net pats negalėjo patikėti, kokiam žingsniui buvo ryžęsis, ir labai dėkojo seseriai, kad ji tuo momentu buvo šalia.
Kivirčo su žmona gruodžio viduryje neatlaikė ir 42 metų Vilniaus rajono gyventojas. Jis po barnio nelaukė, kuo viskas baigsis, kai susinervinusi žmona, paskambinusi į policiją, išėjo iš namų. Tada vyras, išėjęs į kiemą, apsipylė degiu skysčiu ir susidegino. Tuo metu namuose daugiau žmonių, galėjusių sustabdyti karštuolį nuo beprotiško žingsnio, nebuvo. Raminti šeimos konflikto atskubėję policininkai kieme rado tik sudegusį vyro lavoną. Paaiškėjo, kad nelaimėlį pastaruoju metu kamavo ir daugiau problemų - jis buvo netekęs darbo, vairuodamas neblaivus įkliuvęs policijai.
Netrūksta ir "cirkininkų"
Dar viena grupelė savižudžių - tie, kuriuos medikai ir policininkai vadina "cirkininkais". Štai praėjusių metų pabaigoje išgarsėjo 23 metų vilnietis. Pirmą kartą jis nušoko nuo Karaliaus Mindaugo tilto. Stryktelėjusį į vandenį vaikiną tuokart į krantą ištraukė priešgaisrinės tarnybos naras. Liudininkai matė: įsitempęs naras skėlė nevykėliui savižudžiui antausį ir, švelniai tariant, pasakė keletą aštrių žodelių. Gelbėtojas buvo įsitikinęs, kad neblaivus jaunuolis, vakare šokdamas nuo tilto, tik pokštavo ir erzino. "Savižudis" esą pats apie save pranešė specialiosioms tarnyboms, o kai suvažiavo ugniagesių, policijos ir medikų pajėgos, vaipėsi, šaipėsi, traukė cigaretę po cigaretės ir tyčiodamasis pavojingai svirduliavo ant tilto atbrailos. Galiausiai pradėjo mėtyti į apačią savo daiktus ir drabužius. Medikų įkalbinėjamas nešokti jis vis dėlto nušoko į upę, kurios gylis toje vietoje - apie porą metrų. Nušokęs vaikinas pats sugebėjo nubristi iki krantinės, bet į pagalbą nuskubėjo ir naras. Vaikinas buvo perduotas medikams.
Po kurio laiko tas pats jaunuolis vėl šokdino gelbėjimo tarnybas. Tą naktį jis buvo pasirinkęs sostinės Žaliąjį tiltą ir, praeivei pranešus į bendrosios pagalbos centrą, stovėjo išorinėje turėklų pusėje. "Savižudis" teatrališkai rėkavo, kad nušoks į Nerį, bet priežasčių nesakė. Vaikinas laikėsi už turėklų viena ranka. Menkiausias judesys galėjo būti pavojingas, tad policininkai bijojo artintis. Įkalbinėjimams vaikinas nepasidavė. Visa gerkle šaukė, kad jei kas prieis, jis šoks žemyn. Šalimais jis buvo pasistatęs limonado buteliuką, iš kurio vis gurkštelėdavo. Vaikinas rūkė cigaretę po cigaretės. Kartą demonstratyviai nusišlapino į upę. Visa tai stebėjo nemenkas būrys smalsuolių. Po geros valandos žmonės, kuriems reginys pabodo, netgi pradėjo šaukti: "Šok, ko dar lauki!" Tačiau, manoma, šuolininkui rūpėjo tik save pademonstruoti. Gelbėtojus jis pasitiko keiksmais ir juoku. Viskas baigėsi "sausai": ilgai prakybojęs ant turėklų vaikinas buvo sugriebtas prisėlinusių policininkų. Tuomet jaunuolį į savo globą perėmė čia pat laukę medikai. "Dėmesio trūkumas arba psichikos liga", - komentavo įvykį praeiviai.
Tikslas - prisitaikyti ir išgyventi
Kaip teigia Vilniuje esančio Žmogaus studijų centro vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas, save žalojantį elgesį skatina gyventojų visuomeninių ryšių suirimas ir beviltiškumo jausmas. Anot mokslininko, lietuviai įsitikinę, kad valdžiai nerūpi eilinio žmogaus problemos ir kad jie patys negali turėti jokios įtakos visuomenės gyvenimui. Įvairios save žalojančio elgesio formos - nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, rizikingas elgesys, ketinimas nusižudyti - yra susijusios tarpusavyje ir sukeltos panašių priežasčių. G. Chomentausko skaičiavimu, net keturi penktadaliai Lietuvos piliečių jaučiasi tarsi plaukiantys laivu, kurio jie nevaldo ir kurio plaukimo krypties negali pasirinkti - tai net kelia grėsmę Lietuvos išlikimui.
Netvirta žmonių padėtis kasdienybėje ir baimė dėl ateities - tokį savižudybių "variklį" matė ir gruodį miręs garsusis Lietuvos poetas Sigitas Geda. Prieš mirtį jis viešai stebėjosi: "Baimės sėjimas aplinkui yra nežmoniška. Kaip auginti vaikus, mokytis, jeigu gyvensi bijodamas, kad namas sugrius?"
O baimės pas mus sėjama vis daugiau, ypač nuo rudens, kai prasidėjo kalbos apie ekonominės krizės baubą - iš valdžios tribūnų, iš TV ekranų. Tokios šiurpios žinios, kaip įsitikinusi Vilniuje dirbanti sociologė Aušra Maslauskaitė, "žmones varo į isterišką paniką, nes mūsų visuomenė neturi imuniteto".
Lietuvoje žinomas psichoanalitikas Eugenijus Laurinaitis taip pat teigia, kad žmogų visada labai gąsdina permainos, bet dar labiau baugina nežinia. Šio specialisto patarimu, permainomis reikia naudotis, o ne, kur nors pasislėpus, stengtis jas ištverti, nes žmogus turi turėti tikslą išgyventi ir prisitaikyti, o ne pasiduoti. Anot E. Laurinaičio, žmonės turi įsisąmoninti, kad stebuklai būna tik pasakose, o realiame gyvenime žmogus pats nulemia savo likimą ir privalo žinoti, jog net ir pačioje kebliausioje, rodos, beviltiškoje situacijoje visada yra išeitis, tik reikia jos ieškoti.
"Išmokite pamilti neišvengiamą likimą" - kadaise yra pasakęs ir XIX amžiaus vokiečių filosofas ir rašytojas Frydrichas Nyčė.
* * * * *
Psichologinės pagalbos telefonai:
Vaikų linija - 8 800 11111 (kasdien 11.00 - 21.00) Jaunimo linija - 8 800 28888 (I-V 16.00-7.00, VI-VII visą parą) Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems - 8 800 60700 (visą parą) Pagalbos moterims linija - 8 800 66366 (I-V 10.00-21.00) (Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.)
2008 12 30
