Daiva NORKIENĖ
Didžiulių kaimas Raseinių rajone apimtas panikos. Nuo rudens toje pačioje anaiptol ne didžiulėje gyvenvietėje apiplėšta arti dešimties žmonių. Kai kurie iš jų - ne pirmą kartą. Panašu, jog apylinkę "šefuojantys" banditai išrado naują "darbo" metodiką. Kad sutaupytų laiko ir degalų, nemėto pėdsakų, nelaksto po nepažįstamas teritorijas, o "įsteigė" kažką panašaus į pavyzdinį ūkį arba bendrovę. Išsirenka pačius taupiausius senukus ir apiplėšia. Paskui leidžia apsiraminti, pataupyti ir vėl eina naktį "į svečius". Antrą, trečią, netgi ketvirtą kartą pas tą patį žmogų! Tokio baisaus reiškinio Lietuvoje dar nebuvo.
Tačiau "melžiamo" kaimo statusas turi ir privalumą: "ūkininkų" filosofija besivadovaują plėšikai senelius žiauriai kankina, tačiau nežudo: gyvas senukas "duoda" daugiau naudos už tą, kuris jau su angelais.
Kazytei tarkavo sėdmenis
Kazimiera Jačunskytė (73 m.) - paskutinė iš paslaptingųjų banditų aukų. Ją nusikaltėliai aplankė vos prieš kelias dienas.
- Nuėjau gultis anksti, devintą valandą, ir nė nejutau, kad ir vėl atėjo, - ašarodama "Akistatai" pasakojo močiutė.
Jos namelis - pačiame gyvenvietės viduryje, glaudžiai apsuptas kaimynų namų. Tačiau savo nebaudžiamumu įsitikinę plėšikai nebijo ne tik būti sučiupti kaimiečių, bet ir nesivargina keisti braižą. Ateina naktį, išima lango stiklą, patenka vidun ir tiesiog lovoje griebia ramiausiai sau miegančius senelius. Kazytė irgi jau parpė, kai mielus sapnus nutraukė smūgiai į veidą. Kojinę ant veido užsitempę banditai močiutę daužė kumščiais, smaugė (dabar nebegali nieko nuryti, kenčia skausmus ir, pasak medikų, tik per plauką liko gyva). Mažutė, smulkutė senučiukė vos tvėrė iš skausmo ir seniai banditams būtų atidavusi visas santaupas, tačiau ji stipriai neprigirdi ir todėl nesuprato, ko iš jos norima. Kazimiera ir dabar įsitikinusi, kad iš jos "nieko neprašė". Šoko ištiktą ir aplinkos nebesuvokiančią močiutę, kad greičiau atiduotų santaupas, kankintojai nutarė paskubinti pokario miškinių išrastu metodu. Jie paėmė bulvių trintuvę ir tol tarkavo sėdmenis bei šoną, kol liko pliki, be odos raumenys. Kankinimai buvo veltui: nebeištarianti žodžio senutė nepasakė, kur paslėpti pinigai. Tada ją išrengė, surišo rankas, apvyniojo veidą ir kaklą lipniąja juosta ir ėmė versti kambarius. Lovoje rado sąsiuvinį su 250, o kitoje slaptavietėje - dar 1 500 litų.
Trečią valandą nakties nuoga, tik su ant galvos šiaip ne taip užsimestu chalatu, surištomis rankomis ir lipniąja juosta apvyniota galva Kazimiera atbėgo pas kitoje gatvės pusėje gyvenančią savo giminaitę Albiną Švedienę. Atbėgo ir nepratarė žodžio... Po kokios valandos pasirodė iškviesti policijos pareigūnai. Apžiūrėjo išverstus namus, paieškojo (ir nerado) pirštų atspaudų. Galiausiai nustatė, kad bent vienas iš nusikaltėlių turėjo būti neapsakomai laibas - mat išėmus stiklą įlįsta pro 21 centimetro pločio lango kiaurymę. Pagaliau apklausė dėl patirto šoko mažai ką teprisimenančią (net "nesuskaičiavo", keli banditai ją plėšė) bobutę. Ir tuo naktinis košmaras baigėsi. Dabar neprisėdanti (tai - trintuvės poveikis) ir nepavalganti (dėl smaugimo) Kazytė taisosi vienos Ariogaloje gyvenančios giminaitės namuose. Įsidėmėkite K. Jačunskytės nuostolius: per pastarąjį nusikaltimą neteko 1 800 litų ir taupomosios knygelės. Tą pačią močiutę ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis apiplėšė ir prieš kelis mėnesius - išnešė 5 000 litų. Taigi iš labai taupios (sau geresnio kąsnio gailėdavo), labai darbščios senutės per trumpą laiką "ūkiškieji" nusikaltėliai gavo beveik 7 000 litų "primilžį". Daugiau, ko gero, tai nepasikartos: senutė taip išsigandusi, kad į savo namus Didžiuliuose nebegrįš.
Per pusmetį - penki "derliai"
Ne per toliausiai nuo Didžiulių, Baukiuose, gyveno toks vienišas Jurgis Šateikis (72 m.). Visoje apylinkėje garsėjo taupumu ir darbštumu. Dabar šis žmogelis gydomas Raseinių ligoninėje, nes banditai naktį jam sulaužė kaklą. Vargšas Jurgis buvo itin "patogus" plėšti: nukentėjęs vieną, antrą, trečią kartą jis vis dar "sėdėjo" savo sodyboje ir nesitraukė iš "fronto". Nieko šventa neturintiems banditams tokie savo žemės ir savų namučių mylėtojai - tiesiog aukso kasyklos. Pirmąkart iš Jurgio namų plėšikai išėjo su 200, antrąsyk - jau su 600 litų. Trečią kartą kankindami išgavo dar 600 litų. Be to, per tą patį laikotarpį pavogė pieningą karvę ir gerai įmitusį, tvirtą arklį. Taigi nusikaltėlių "derlius" per nepilnus metus sudarė 1 400 litų grynaisiais. Apie 5 000 litų - pavogtų gyvulių vertė. Laimė, kiek paklajojusi ir pamaitinusi svetimą šeimą su septyniais vaikais, į Jurgio namus sugrįžo bent jau juodmargė. Ši vagystė buvo išaiškinta. Tik tai - menka paguoda sveikatą praradusiam žmogui sulaužytu kaklu: ilgai "melžtas" dirbti pritinginčių banditų, savo piendavėlės žmogus daugiau jau nemelš. Netekęs sveikatos kaimo darbštuolis į savo namus taip pat daugiau negrįš.
Povilą korė
Beveik aštuonių dešimčių metų Povilas Zakas (irgi iš Didžiulių) šiandien ten pat, kur ir jo kaimynas - Raseinių ligoninės Traumatologiniame skyriuje. Toje pačioje penkiavietėje palatoje Jurgio ir Povilo lovos greta. Jurgis pamažu taisosi ir daktarams nematant -"kad pailsėtų kaklas" - kokiai minutėlei nusiima nepatogų įtvarą. Jurgis jau vaikšto ir priėjęs prie vyrėlesnio Povilo mėgina jį guosti. Tačiau Povilas, kurį banditai ir mušė, ir korė, - nepaguodžiamas. Žmogeliui liepos 13-osios naktį buvo taip sutrankyta galva, kad ir dabar nelabai suvokia aplinkos. Iki užpuolimo buvęs labai šviesaus proto, senukas ligoninėje naktimis keliasi ir eina "pašerti arklių", "pagirdyti karvę". Jam vis atrodo, kad kažkas jį nori nuskriausti arba apvogti: tvirtina turėjęs pledą, tačiau kažkas (per pačius karščius!) jį atėmė ir pakeitė šilta vatine antklode. Visą dieną suprakaitavęs Povilas guli lovoje, šiltą antklodę užsitempęs iki pat barzdos - net globojamas savo kaimyno, medikų, giminaičių jis vis dar nesijaučia saugus. Dėl kelių šimtų litų vienišą senolį banditai ne tik stipriai sumušė, bet ir korė.
- Kodėl tu, Povilai, neatidavei jiems tų pinigų iš karto? Kodėl leidaisi taip kankinamas? - ne kartą klausė žmogelio aplankyti atėjęs giminaitis Albertas Vičas, Raseinių rajono tarybos narys.
Senukas, kurį nusikaltėliai pradėjo kankinti vidurnaktį, sakė tikėjęsis, jog ištvers iki aušros. "Jau buvo trečia, prašvitę. Maniau, dar mažumėlę pakentėsiu, ir jie mane paliks". Senkant jėgoms, po tris valandas užsitęsusios egzekucijos Povilas išsidavė, kur paslėpti pinigai. Laimė, likimas seneliui buvo gailestingas: kai jį mėgino diržu pakarti ant durų rankenos, nutrūko diržas. Antrąsyk didžiuliškį "pakabino" ant virvės ir paliko. Kažkokiu būdu išsimuistęs iš veržiančios kilpos, surištas senukas sulaukė aušros. Paryčiu jo ieškoti atėjo kaimynas: mat senolis, ketvirtą ryto jau liuobdavęs gyvulius, šeštą vis dar nesirodė lauke, tad budriam kaimiečiui tai pasirodė įtartina. Beje, Povilą Zaką taip pat apvogė nebe pirmą kartą. Tik anksčiau vagys įslinkdavo slapta, jam nesant namie. Senukas, kuris buvo labai geros širdies, visiems skolindavo ir pinigų, ir daiktų, giminaičiams tvirtindavo, kad jo Didžiulius apsėdę plėšikai nelies. "Aš nieko žmonėms negailiu, ir jie man pikta nepadarys". Apsiriko. Dabar ir jis nebepageidauja sugrįžti į savo sodybą.
- Tikras sodybų tuštėjimo metas, - "Akistatos" žurnalistei liūdnai pratarė į Didžiulius palydėjęs tarybos narys A. Vičas.
Žurnalistė aplankė ir Didžiulių kaimo visuomeninę seniūnę Dianą Kaupaitienę. Paklausta, kas darosi jų apylinkėje, moteris tiesiog nerado žodžių:
- Baisu! Kaimas mažytis, o nuo rudens jau apiplėšta arti dešimties senukų. Vyresni žmonės jau bėga iš savo namų: Zabelė Zakaitė, iš kurios plėšikai atėmė tris šimtus, tik trečią dieną išdrįso pasisakyti, kas jai naktį nutiko. O netrukus visam laikui išvažiavo iš Didžiulių. Beliko tušti namai. Naktimis bijo užmigti senukai Grabauskai, iš kurių namų nusikaltėliai išnešė net 12 000 litų. Tai buvo jų viso gyvenimo santaupos.
Žurnalistei pavyko suskaičiuoti, kad "melžiamo" kaimo ir apylinkės gyventojai banditus "pamaitino" jau keliomis dešimtimis tūkstančių litų! Ir tai, matyt, dar ne pabaiga. Kai kas kaime mums teigė, jog Raseinių policija nelabai sugeba tirti tokius nusikaltimus: prieina tardytojas prie kaimiečių būrelio ir klausia, gal jie ką nors žino.
- Buvo žinančių ir norėjusių pasakyti, bet geriau žmones klausinėti individualiai, o ne prie visų - taigi visas kaimas ir taip pergąsdintas! - sakė mums įtariamuosius nujaučianti moteris.
Dabar išeina taip, kad apie savo baimes ir nuojautas senukai eina pasiskųsti Ariogalos seniūnijon, o ne profesionaliems tardytojams. Tokia liūdna situacija pasitarnauja tik Didžiulius "užsisėdusiems" banditams ūkininkams (kurie, daugelio manymu, "maždaug aiškūs" ir vietiniai).
