Apie šventę, apvainikuotą prokuratūros raštu
Jeigu prakalbėtų išpurvinta striukė...
Irena ZUBRICKIENĖ
Penkiolikmetė marijampolietė, atrodo, bus smarkiai prašovusi pro šalį. Pirmiausia ji kreipėsi į prokuratūrą dėl patirtos lytinės prievartos ir paprašė nubausti ją nuskriaudusį nusikaltėlį. Po trijų dienų devintokė, lydima motinos ir to paties skriaudėjo, atėjo pas pareigūnus pareikšti niekam nebeturinti pretenzijų. O štai dabar, per porą savaičių baigus tyrimą, apie paauglės nuotykius, kurie prokuratūroje buvo įvardinti kaip melas, greičiausiai sužinos visa jos mokykla - taip nubausti melagę linkę įvykį tyrę pareigūnai. Kad sumažėtų melagingų skundų.
Prievarta ant striukės
Tą vakarą Irma su draugėmis linksminosi vieno miestelio kultūros namuose surengtoje šventėje. Šokiai baigėsi vidurnaktį, ir jaunimas tuoj pat išsiskirstė kas sau - vieni po du, kiti didesnėmis grupelėmis. Penkiolikmetė Irma į namus parėjo praslinkus valandai po vidurnakčio. Jau kitą dieną Marijampolės prokuratūrą pasiekė šios paauglės prašymas nustatyti ją išniekinusį iš matymo pažįstamą vaikiną ir "jį nubausti pagal įstatymus". Įvykį pradėjusi tirti prokurorė Ona Plioplienė, iš pradžių dar nieko neužrašydama, kalbino ir kaip motina užjautė nuskriaustą mergaitę bei atsargiai paragino viską gerai apsvarstyti: esą jeigu buvo kitaip, nes pareiškėja nepatyrusi jokio smurto (vėliau tai patvirtino ir teismo medicinos ekspertas), pats laikas sustabdyti paleistą melą. Irma buvo kategoriška ir net šiek tiek pyktelėjo: tikrai buvę taip, kaip ji pasakoja, tad skriaudikas turįs sulaukti atpildo! Savo pozicijos žadėjo nekeisti ir mergaitę pas teismo medicinos ekspertą atlydėjusi jos motina - esą jokio pasigailėjimo niekšui, žymiai vyresniam vyrui, neturi būti.
Irmos teigimu, ją, su drauge tą vidurnaktį lėtai ėjusią namų link, prisivijo šokiuose matytas jaunas neblaivus vyras, kurio vardo ji nežinojo, ir, negavęs sutikimo Irmą palydėti, pradėjo koliotis. Irmos bendraamžė išsigandusi pabėgo. Tuomet neprašytas palydovas sugriebė vieną likusią penkiolikmetę už rankos ir pradėjo tempti tamsaus svetimo kiemo link. Irma sakė, kad šauktis namo savininkės pagalbos buvo beprasmiška - ten gyvenanti vieniša senutė esą vis tiek nebūtų išgirdusi, o juo labiau naktį išlindusi į kiemą. Taigi tempiama mergina nesipriešino ir nerėkė. Dar šokiuose ji buvo girdėjusi, kaip agresyvusis vyriškis tarsi būtų pažadėjęs pats sau: "Šiandien kurią nors tikrai nutversiu". Manydama, kad niekas jos likimo nebegali pakeisti, Irma susitaikė su gresiančiu pavojumi. "Jeigu rėksi, tai vėliau nė karvių melžti netiksi", - nelaimėlei pagrasinęs smurtautojas. Merginos teigimu, viena ranka stipriai laikydamas ją užčiaupta burna, vyriškis keliais kūno judesiais nusimetė striukę, kita ranka ją pataisė, parvertė savo auką ir išniekino. Irma tikino, jog šie prie svetimo tvartelio įvykę lytiniai santykiai jai buvo pirmieji gyvenime.
Nuotaikų ir parodymų kaleidoskopas
Nemažą darbo patirtį turinčiai ir daugybę panašių įvykių tyrusiai prokurorei toks mergaitės pasakojimas sukėlė abejonių: jeigu nusikaltėlio viena ranka, kaip sakė nukentėjusioji, visą laiką buvo ant aukos burnos, kad ji nerėktų, tai beveik neįtikėtina, jog vyriškiui, sudėjimu mažai kuo tesiskiriančiam nuo nelaimėlės, pavyko pasiekti savo tikslą. Irma, nedetalizuodama įvykio, tvirtino savo. Tarsi paralyžiuodama tolesnį tyrimą ji dar pridūrė, kad blogietis jos nemušė, drabužių nedraskė, o įvykio vietoje ieškoti kokių nors pėdsakų - nėra reikalo, nes Irma nieko nepametusi.
Nustatyti įtariamąjį, kurio pavardę pareiškėja žinojo, teisėsaugininkams nebuvo sunku. Tai už vagystę lygtinai teistas, savo šeimos nesukūręs to paties miestelio gyventojas Šarūnas (23 m.). Kartu su tėvais gyvenantis ir jiems ūkyje padedantis vyriškis, po poros dienų išgirdęs miestelyje pasklidusias kalbas apie Irmos bėdą ir kaltinimus jam bei penkiolikmetės skundą prokuratūroje, sunerimo ir tuoj pat apsilankė merginos namuose.
- Kai jį pamačiau, man pasidarė ir gėda, ir gaila. Tuomet aš savo mamai, girdint Šarūnui, išdrįsau pasakyti, kad prieš dvi dienas papasakotą istoriją esu sukūrusi, - netrukus tvirtino antrąjį kartą prokuratūroje apsilankiusi Irma. - Prisipažinau melavusi iš baimės, kai mama mane, per vėlai grįžusią iš šokių, labai barė. Šarūną anksčiau buvau ne kartą mačiusi aplinkinių kaimų šokiuose. Kai jis, tą naktį mane palydėjęs, pasiūlė pasimylėti ant jo striukės, sutikau, nes žinojau, jog nieko neprarandu - vis tiek tai man buvo jau ne pirmas kartas, - samprotavimus atvirai dėstė Irma.
Pirmą kartą prokuratūroje apklausiamas Šarūnas neigė buvus intymų bendravimą su paaugle - tikino ją tik pabučiavęs ir "per drabužius gnybtelėjęs jai į krūtinę". Vėliau vyriškis prisipažino mergaitę vis dėlto pamylėjęs, tačiau be prievartos - abiem to norint. Netgi, Šarūno nuomone, Irma buvusi įvykio iniciatorė. Girdėjęs draugų kalbas, kad Irma jau tikra moteris, jis esą ir nepamanė darąs nusikaltimą.
Baudžiamosios bylos nebus
- Ką būtų galima pasiekti šiuo atveju iškėlus baudžiamąją bylą, jeigu į trečią dieną nukentėjusioji į prokuratūrą atėjo ne tik su savo motina, bet ir su, vadinkime, įtariamuoju, - stebėjosi "Akistatos" pakalbinta prokurorė O. Plioplienė, tyrusi įvykį. - Draugiškai nusiteikusi trijulė pareiškė, kad prokuratūroje atsiradęs Irmos pareiškimas - tik nesusipratimas. Dabar esą jie visi trys viską išsiaiškino, susipykusieji susitaikė ir pretenzijų niekas nebeturi. Juk sunku būtų nukentėjusiąją ginti, kai gynėjas iš tiesų jai nereikalingas. Mergaitė net rūpinosi, "kad tik Šarūnas per ją nepatirtų žalos".
Kokiais kelias ėjo apkaltintas vaikinas, kad taip greitai nusipelnė penkiolikmetės užuojautos, težinoma jiems patiems, o šią istoriją vertinantiems iš šalies telieka spėlioti. Kadangi lemtingosios nakties liudininkų nėra, tikrą tiesą, jeigu tik prakalbėtų, papasakoti galėtų turbūt tik Šarūno striukė, tą naktį buvusi patiesta ant žemės. Bet ji nebyli. Kažin ar tokie pat nebylūs bus penkiolikmetės pedagogai, gavę Marijampolės prokuratūros laišką? Nemažai brangaus darbo laiko vėjais paleidę principingi teisėsaugininkai, kelias dienas aktyviai tyrę, kaip paaiškėjo, Irmos išpūstą muilo burbulą, linkę melagę vis dėlto paauklėti: jie nusiuntė lakonišką raštą į nepilnametės merginos mokyklą ir parekomendavo apsvarstyti netinkamą apsimelavusios devintokės elgesį savo kolektyve. Juk vis tiek gandai, apauginti melu, miestelį aplėkę jau nuo pirmosios dienos po įsimintinais tapusių šokių.
2002 03 04
