Praėjusį ketvirtadienį Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė ir į areštinę uždarė 19 metų Vilijampolės gyventoją Rimantą Skromovą. Vaikinas įtartas žiauriu savo 54 metų motinos Reginos Skromovienės nužudymu. Kaip dingusi be žinios, ji policijos ieškota nuo šių metų kovo 28 dienos.
Praėjusio penktadienio rytą norintieji pravažiuoti Vilijampolės Raudondvario plento 2-uoju ir 3-iuoju taku turėjo rinktis kitą apvažiavimą. Siauros gatvelės buvo užtvertos policijos ir ugniagesių automobiliais. Aplink vieną iš čia stovinčių namukų apjuostos policijos skiriamosios juostos, kokiomis paprastai atskiriama nusikaltimo vieta. Kieme netoli neaukšto šulinio rentinio būriavosi ugniagesiai-gelbėtojai, turėję iš šulinio ištraukti, kaip manyta, čia jau daugiau kaip tris savaites esantį R. Skromovienės lavoną. Tačiau šią užduotį sunkino ne tik gana gilus ir siauras šulinys, bet ir tai, kad moters kūnas buvo palaidotas po storu statybinio laužo ir žvyro sluoksniu. Tad pirmiausiai teko iškuopti šulinį.
Prie lavono gaisrinės vyrams pavyko priskasti penktadienį apie pietus. Yrantis kūnas buvo ištrauktas ir perduotas teismo medicinos ekspertams, kurie privalės patikslinti moters mirties priežastį. Tačiau kad ji smurtinė, abejonių nekilo niekam. Jau pirmos apžiūros metu moters galvoje pastebėta kirstines primenančių žaizdų. Tai patvirtino prielaidą, jog moteriškė nužudyta kirvio kirčiais į galvą. Kad būtent tokiu būdu nužudė savo motiną, pareigūnams prispaustas įrodymų ir prisipažino pagrindinis įtariamasis R. Skromovas.
Šio nusikaltimo ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Virginijus Sokolovas kreipėsi į teismą dėl tolimesnio R. Skromovo suėmimo. Teismas prašymą patenkino ir leido įtariamąjį suimti 3 mėnesių laikotarpiui.
Kartu su R. Skromovu į areštinę pateko ir pastaruoju metu su juo gyvenusi jo dvejais metais vyresnė draugė Aistė. Beveik neabejojama, jog būtent dėl šios merginos apsigyvenimo Skromovų namuose tarp sūnaus ir motinos kildavo nesutarimų ir barnių, vieną dieną pasibaigusių motinžudytse. Nužudytosios artimųjų duomenimis, iki tol netoliese su tėvais gyvenusi mergina Skromovų namuose apsigyveno maždaug savaitė iki R. Skromovienės paslaptingo dingimo. R. Skromovienė buvo prasitarusi, jog savo namuose nenori matyti moters, kuri kartą jau buvo teista už vagystę, be to, kaip manoma, galėjo vartoti narkotikus ir prie jų pratinti Rimantą.
Pasibaigus sulaikymo terminui mergina nebuvo suimta, jai pritaikyta kita kardomoji priemonė. Beveik niekas neabejoja, jog mergina ne tik žinojo apie padarytą nusikaltimą, bet netgi galėjo padėti slėpti jo pėdsakus. Tačiau tą griežtai neigė pats R. Skromovas.
Pasak kalbintų kaimynų, moters prapuolimas jiems buvo keistas ir netikėtas. Kurį laiką nedirbusi R. Skromovienė kai kuriems buvo prasitarusi, jog susirado valytojos darbą visai netoli namų esančioje įmonėje. Todėl kai šiai ilgesnį laiką nebepasirodant, sutiktas sūnus tvirtino, jog motina išvažiavusi į Vilnių mokytis kažkokio amato, daugeliui pasirodė keista. Kiek laiko Skromovų namuose buvo surengta gana triukšminga ir linksma šventė, kurioje dalyvavo pats R. Skromovas, jo draugė, netgi šios tėvai. Ir tik dabar žmonės baisėdamiesi prisimena, jog švęsta greičiausiai jau tuo metu, kai motinos palaikai buvo "palaidoti" šulinyje. "Kiek turi būti žiaurus ir bejausmis žmogus, jei tą žinodamas dar sugeba linksmintis?" - stebėjosi vienas iš kaimynystėje gyvenančiųjų.
Rimanto pasakojimais apie tai, jog motina išvyko į Vilnių, nebuvo linkusi patikėti tik nužudytosios sesuo Vaclova Linartienė. Moteriškei įtarimų ėmė kelti tai, kad jaunuolis nesugebėjo tinkamai paaiškinti motinos išvykimo aplinkybių, o galų gale ėmė tvirtinti, jog ši pabėgusi su nepažįstamu vyru ir jau niekada į namus nebegrįš. Tuomet ir nutarė, jog pagalbos reikia kreiptis į pareigūnus. Šie pradėjo dingusiosios paiešką, bet vis labiau ir labiau ėmė įtarti, jog R. Skromovienė greičiausiai iš namų niekur ir nebuvo išėjusi. Pagaliau dar sykį apklausiamas jos sūnus, pateikus neginčijamų argumentų, prisipažino apimtas pykčio nužudęs savo motiną. Jam beliko tik parodyti, kur paslėpė kūną.
