Politologai Mauzeris su Sūrskiu kalba apie krašto apsaugos biudžetą ir abu sutaria, kad pirmiausia reikia didinti algas karininkams, kad gertų tarpusavy, o ne su rusais kaip Marcinkus. Ir, deklamuodami lietuvių poezijos klasiką, aptaria vieną sėkmingos privatizacijos pavyzdį.
Mauzeris: Štai, Sūrski, kaip tu nori sakyk, bet Kirkilas – diedas maladec.
Sūrskis: A jo, maladec... A dėl ko?..
Mauzeris: Tai kariškiams pramušė didesnį biudžetą kitiems metams.
Sūrskis: O tai kas čia Lietuvai naudos?
Mauzeris: Taigi karininkams algas pakels.
Sūrskis: Ai, tai tuomet gera mintis, laukiau šitos minties, pritariu šiai minčiai. Kai karininkams pakels algas, tai visi karininkai turės daugiau pinigų. O algos padidinimą žmonos suseka tik po devynių mėnesių.
Mauzeris: Ir ką?
Sūrskis: Kaip ką? Valstybinės reikšmės reikalas. Visi karininkai turės laisvų pinigų ir galės gerti tarpusavyje. Nereikės gerti su rusais kaip Marcinkai.
Mauzeris: Nu jo, Marcinka gi būtų mielai pagirtuokliavęs su kokiu nors lietuviu leitenantu, bet kad anas niekad neturi pinigų. Kiekgi galima jam statyt?
Sūrskis: Tai vat kur aš lenkiu, kolega. Kad žmonos neapsižiūrėtų po devynių mėnesių algos priedo, reikia išmokėt natūra. Degtine.
Mauzeris: Koks rezonas?
Sūrskis: Nu nežinau nė vieno vyro, katras tą priedą neštųsi namo. Reiškia, suvartos darbe. O darbe rusų karininkų nėra – visi jau pavardes pasikeitė.
Mauzeris: O kokia Tutkaus rusiška pavardė buvo?
Sūrskis: Jo pavardė buvo ne rusiška, o čekiška. Pažiūrėk į nuotrauką – grynas Šveikas. (Juokiasi) Jo, šaunusis kareivis Tutkus.
***
Mauzeris: Girdėjai, Sūrski, pliotką, kad Brazauskienė Nr. 2 pačioje Vilniaus centriausioje vietoje – Gedimino prospekte – užprivatizavo kavinę „Šešupė“ už 6000 litų.
Sūrskis: Tai dar mano senelis tą jautė, nes visada sakydavo: „Višta – ne paukštis, Šešupė – ne upė“.
Mauzeris: O mano senelis kitaip nuprognozavo. Jis sakydavo: „Kur bėga Šešupė, ten pinigas teka, ten mūsų Tėvynė, brangi Lietuva“... O tu žinai, kad už 6000 litų buvo galima užprivatizuot tik 2 kvadratinius metrus kavinės ploto?
Sūrskis: Maladec Brazauskienė. Svarbu teisingai pasirinkti tuos du metrus. Užprivatizavai duris ir slenkstį, spyną pakabinai ir lapelį su užrašu: „Kompleksiniai pietūs baigėsi, parsidėjo sanitarinis penkmetis“.
Mauzeris: Bet aš manau, kad premjeras šitų afiorų nežinojo, antraip nebūtų už jos tekėjęs.
Sūrskis: Tai, aišku, kad nežinojo, bo jį lyg ir sąžinė graužia. Jis gi už tai savo penkių tūkstančių algą išdalija žmogeliams, katrie anksčiau „Šešupėj“ kompleksinius pietus valgydavo.
Mauzeris: Jo, kaip sakė mano senelė poetė: „Šešupe ledai išplauks, sužaliuos lazda, lauk kompleksinių pietų, kol apžels... barzda“. (Abu juokiasi)
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“
