Humoras – dalykas sudėtingas ir labai rimtas. Ir kuo aukščiau pakibęs plūduriuoji, tuo jis darosi sunkiau įkandamas.
Šiaulių miesto valdžia pabūgo paprasto piliečio sumanymo pastatyti paminklą žymiosioms šlepetėms, prezidento Valdo Adamkaus tikram ar tariamam gyvenimui Šiauliuose įamžinti. Jų argumentas – šalies vadovas gali supykti.
Bet ko jam pykti? Jei kas ir gali supykti, tai tik kiti didieji tautos lyderiai, kurie gali pasijusti be pagrindo užmiršti. Kodėl V. Adamkui paminklą statome, o jiems – ne? Ir dar galėtų ant savęs supykti vilniečiai, kad jau šitiek metų tuščiai suka galvą, kuo užkimšti po Lenino atsisveikinimo žiojinčią skylę Lukiškių aikštėje. Kaip rašė Gintaras Beresnevičius, šitokioje tuščioje aikštėje gali sėdėti tik maniakai. O menininko Viliaus Purono galvoje gimė šitoks paprastas (tuo ir genialus) sumanymas!
Bet jeigu sostinės teisėmis pasinaudojęs Vilnius nuspręstų pasivogti idėją ir šlepetes perkelti į Lukiškių aikštę, tai pagal visas taisykles ši skulptūra turėtų dalyvauti konkurse ir nugalėti savo konkurentus. O kad kiti tautos lyderiai nesupyktų, tektų konkurentais paskelbti jiems skirtas skulptūras.
Kokie galėtų būti jų maketai?
Aukščiausius reitingus turinčios Darbo partijos lyderiui galima būtų dedikuoti iš akmens nukaltą popieriaus lapą. Ir kirilica iškalti – ? ? ? ? ? ?.
Seimo „abonentu“ įvardytam Vilniaus merui Artūrui Zuokui skirta skulptūra tebūtų kiek pakoreguota šv. Kristoforo skulptūra. Jis žengtų per Rubikoną, tik dar neaišku, ką neštų ant pečių...
Pirmajai šalies premjerei Kazimirai Prunskienei skirto kūrinio kompozicija būtų sudėtingesnė – atlapota lygintuvo dėžė. Tik priėjęs arčiau smalsus pilietis galėtų pamatyti viduje gulintį marmurinį ordiną.
Dėl antrąją Seimo kadenciją aršiai oponuojančių konservatorių ilgai sukti galvos netektų – prie Nėries vienoje vietoje kregždutės jau seniai matomos, vaizdo jos nesugadintų ir Lukiškių aikštėje.
Nuo prezidento pareigų nušalintasis prezidentas Rolandas Paksas taip pat turėtų teisę būti bent jau nenušalintas nuo konkurso. Žemyn smingantis lėktuvas seniai tapo šio lakūno simboliu.
Nušalintojo vaidmuo šįkart tektų premjerui Algirdui Brazauskui. Jis ir be konkursų pasistatė sau paminklą, užgožiantį viską aplinkui – ir Katedrą, ir Gedimino pilį...
Ne taip jau svarbu, ar šlepetės atsiras Šiauliuose, ar Vilniuje. Svarbiausia, kad humoras išliktų privaloma vertybe demokratinėje visuomenėje. Jei piliečiai geba pašiepti savo valdžią, vadinasi, jos nebijo. Jie ir neturi bijoti. Valdžia turi bijoti piliečių. Gal dėl to šlepečių paminklas, deja, Lietuvoje atsiras dar negreit...
