Ateitis neabejotinai priklauso nešiojamiesiems įrenginiams, tačiau ar joje atsiras vietos kišeniniams kompiuteriams ar sumaniems telefonams su nuosavais ekranais?
Mobiliųjų telefonų ir kišeninukų ekranai nepaliaujamai tobulėja - uoliai mokosi būti ryškesni, spartesni, vartoti mažiau energijos, tačiau jiems vis dar toli iki stacionarių monitorių kuriamos visaverčio darbo aplinkos. Norintys asmeninį pagalbininką nešiotis kišenėje priversti imtis ekvilibristikos su mažiesiems ekranams adaptuojamais dokumentais, interneto tinklapiais. Dėvimų kompiuterių kūrėjų pastangos prisiūti lanksčius organinių šviesos diodų ekranus ir klaviatūras prie vartotojų drabužių rankovių ar miniatiūrinių LCD ekranų montavimas akinių rėmeliuose tik patvirtina, kad patogumas dar ilgai bus aukojamas dėl mobilumo.
Tačiau naujos dėvimų išorinių ekranų technologijos, jau įdiegtos kai kuriuose komerciniuose produktuose, ne tik suteikia didesnį naudojimosi kišeniniu kompiuteriu ar sumaniuoju telefonu komfortą - jos tampa langu, pro kurį vienu metu galima žvelgti ir į fizinį, ir į skaitmeninį pasaulį. Vadinamosios papildytos arba priaugintos tikrovės (Augmented reality, AR) sprendimai atveria įspūdingas išorinių ekranų naudojimo galimybes.
Pats naujausias pavyzdys - “Mitsubishi Electric” sukurtas “Scopo” (http://global.mitsubishielectric.com/video/). Šis ekranas skirtas dėvėti ant galvos - prie ausų priglunda “Scopo” ausinės, o pats ekranas akių lygyje “pakimba” priešais kairę ar dešinę akį. Žiūrint į “Scopo” sukuriamas įspūdis, tarsi iš 50 cm atstumo žvelgtum į 10 colių (25 cm) įstrižainės monitorių. “Scopo” galima prijungti prie bet kokio skaitmeninio vaizdo šaltinio - kišeninio kompiuterio, interneto ryšio galimybę turinčio mobiliojo telefono, nešiojamojo vaizdo grotuvo - ir peržiūrinėti informaciją tuo pačiu metu einant gatve, važiuojant (bet ne vairuojant - tai per daug pavojinga) ar pietaujant. “Scopo”, kitaip nei virtualios realybės akiniai, leidžia pasinerti į menamą tikrovę tuo pačiu metu neatsiribojant nuo fizinės. Akcentuodama “Scopo” pritaikymą AR sprendimams “Mitsubishi” pirmiausia ketina pasiūlyti savo dėvimus ekranus telekomunikacinių paslaugų bendrovėms ir projektavimu, gamyba bei techniniu aptarnavimu užsiimančioms įmonėms, kurių darbuotojai, žiūrėdami į kuriamus ar gaminamus produktus, tuo pačiu metu galėtų matyti ir kompiuterių pateikiamus jų brėžinius, testų rezultatus bei kitą prie objekto “priaugintą” informaciją. O dėl nedidelės kainos - “Scopo” kainuos tik apie 400 JAV dolerių - jam pranašaujama sėkmė ir masinėje rinkoje. Ant prekystalių “Scopo” pasirodys jau ateinančiais metais.
Dar įspūdingesnis dėvimas ekranas, pagamintas remiantis Vašingtono universitete (JAV) (http://www.hitl.washington.edu/) sukurta virtualaus tinklainės ekrano (virtual retinal display, VRD) technologija, jau naudojamas praktikoje (reikėtų pabrėžti - civilinėje, nes VRD produktus pirmieji įvertino kariškiai). JAV bendrovė “Microvision” (www.microvision.com) automobilių techniniu aptarnavimu ir remontu besiverčiančioms įmonėms siūlo “Nomad Expert Technician System”. Tai dėvimas tiesioginio vaizdo projektavimo įrenginys, kuris gali būti pritvirtintas prie beisbolo kepuraitės. Nors “Nomad” įrenginys, kaip ir “Scopo”, turi būti “pakabintas” prie kairės ar dešinės vartotojo akies, jo negalima vadinti dėvimu ekranu. Šiuo atveju monitorius įrengtas pačioje žmogaus akyje: “Nomad” sistema naudoja raudonos šviesos lazerį, kurio spindulį vertikalia ir horizontalia kryptimi žaibiškai “kraipo” mikroveidrodžius stumdantys elektromagnetai. Tinklainėje šviesos spindulio projektuojamas monochrominis vaizdas yra ryškus ir kokybiškas, nes apsieina “be tarpininkų”. “Nomad” projekcinės sistemos sukurtas vaizdas adekvatus SVGA (800x600) raiškos monitoriui, o apžvalgos kampas - toks pat, kaip ir žvelgiant į 17 colių monitorių per ištiestos rankos atstumą. “Nomad” automatiškai prisitaiko prie aplinkos apšvietimo, pašviesindama ar pritemdydama vaizdą. “Nomad Expert Technician System” vaizdui apdoroti naudoja nešiojamąjį kompiuterį su 400 MHz “Intel XScale” procesoriumi, “Windows CE.Net” operacijų sistema ir “Wi-Fi” bevielio ryšio sąsaja. Jį naudojantys automechanikai, žiūrėdami į automobilio variklį ar agregatus, tuo pačiu metu mato ir jų sandaros brėžinius, aptarnavimo schemas ir kitą su objektu susijusią informaciją, kuri gali būti iš anksto įrašyta į “Nomad” sistemos nešiojamąjį kompiuterį ar pagal pareikalavimą bevieliu ryšiu parsisiųsta iš vietinio serverio ar interneto. Integruotas valdymo plotas ir “karštieji klavišai” leidžia vartotojui greitai pasirinkti reikiamus dokumentus ar programas. Laisvos rankos ir visa su problema susijusi informacija leidžia mechanikui pašalinti gedimą per trumpiausią laiką.
“Nomad” kelias į masinę rinką - jei bendrovė apskritai ryšis juo pasukti - ko gero, bus ilgas: 4000 JAV dol. - anaiptol ne kiekvienam technologijų entuziastui įkandama kaina už galimybę vaikštant po miestą matyti GPS koordinatėmis ar specialiais AR identifikatoriais prie tikrovės “pririštą” papildytą realybę. Šia prasme “Scopo” ir į juos panašūs išoriniai ekranai turi kur kas daugiau šansų tapti nuolatiniais kišeninių kompiuterių vartotojų palydovais. Keli šimtai dolerių už galimybę pamatyti tai, ko savo akimis negali išvysti kiti - pernelyg viliojanti kaina.
