Viktoras BUDRYS Specialiai "Akistatai" iš Londono
Po to, kai Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys tapo Europos Sąjungos narėmis, į Didžiąją Britaniją plūstelėjo dešimtys tūkstančių svetimšalių. Daugelis jų apsistojo Anglijos sostinėje Londone. Atrodo, Londonas turėjo uždusti nuo atvykėlių antplūdžio. Pradžioje taip ir buvo. Tūkstančiai atvykėlių, greitai nerasdami norimo darbo, buvo priversti blaškytis po daugiamilijoninį miestą, naktimis glaustis stočių, parkų prieigose. Vis dažniau pasigirsdavo nerimo balsų masinio informavimo priemonėse. Savo susirūpinimą ėmė reikšti netgi politikai. Pradėta diskutuoti, ar neverta vėl grįžti prie senos tvarkos ir apriboti įvažiavimą į Didžiąją Britaniją. Tačiau laikas greitai sustatė viską į savo vietas. Didelė dalis atvykėlių surado laisvą nišą darbo rinkoje, o kiti buvo priversti grįžti į gimtąsias vietas.
Atvykėliai vis tik išjudino kai kurias sustabarėjusias sferas. Patys anglai, ypač sostinės gyventojai, įsitikino, kaip nauji imigrantai pagyvino merdinčią namų, kitų pastatų remonto rinką. Didelės kompanijos mažų namų remontu neužsiima, o smulkių verslininkų, pavienių meistrų, skirtingai nei Lietuvoje, yra nedaug, jie negali patenkinti daugiamilijoninio miesto poreikių.
Šiandien vaikštant po šimtametes Londono gatves ir gatveles tenka stebėtis namų remonto ir statybų mastais. Apima pasididžiavimas, kai dažnoje statybvietėje aptinki darbštuolį statybininką iš Lietuvos. Mūsų tautiečiai netgi dominuoja rytinėje Londono dalyje.
Angliško namo ypatumai
Nors senajame Londone gyvenamieji namai ypač seni, mus, atvykėlius, stebina tai, kad jie ir šiandien beveik tenkina gyventojų poreikius. Prieš šimtą ir daugiau metų namai buvo statomi taip, kad juose būtų patogu gyventi žmogui. Nors visi senieji namai tarpusavyje sujungti, kaip mes įpratę - sublokuoti, tačiau gyventojai nuo to nepatiria didesnių nepatogumų. Kiekvienas namas turi miniatiūrinį kiemelį, aptvertą iš fasadinės pusės tvora su varteliais, atskiru įėjimu.
Angliškas namas dažniausiai dviejų, netgi trijų aukštų. Turtingesni gyvena keturaukščiuose. Pirmame aukšte įrengta didelė erdvi svetainė ir valgomasis su virtuve. Vonios ir tualeto kambariai dažniausiai įrengti šalia miegamųjų antrame ir trečiame aukšte. Kiekviename name stūkso dideli angliški židiniai. Kažkada jie šildė namus, dabar yra nenaudojami. Londone neteko matyti mums įprastų šildymo trasų, katilinių. Visi pastatai, o taip pat gyvenamieji namai šildomi autonomiškai. Anglai nežino atšiaurių žiemų, todėl namai nėra šiltinami, jų sienos ganėtinai plonos.
Monopolininkai
Nekilnojamo turto kompanijos Londone turi visą gyvenamųjų namų monopolį. Dažniausiai kompanijos perka senus, apleistus namus, kapitališkai juos remontuoja, investuodami nemažas lėšas, ir, dar statybininkams neišvykus, namą atiduoda į rinką. Nereti atvejai, kai, remontuojant namą, statybininkus ima trikdyti būsimieji pirkėjai. Jei namas prestižinėje vietoje, pirkėjų antplūdis būna išties didelis.
Rytinėje bei šiaurinėje Londono dalyje, kurias pamėgo mūsų statybininkai, yra įsikūrę kitataučiai, dažniausiai atvykėliai iš skurdžių Afrikos, Azijos kraštų. Tik mažumą šio regiono gyventojų sudaro baltaodžiai (dažniausia jie yra socialiai remtini) - anglai arba atvykėliai iš kitų Europos šalių. Tačiau prasigyvenę jie patraukia į prestižinius Londono rajonus. Štai kodėl rytinėje ir šiaurinėje Londono dalyje didelė gyventojų kaita, o statybininkai nuolat turi darbo. Be to, ir namų kainos Londone labai skiriasi. Jei minėtame regione vidutinis namas kainuoja apie 200 tūkstančių svarų sterlingų, tai vakarinėje dalyje - dvigubai brangiau. Kompanijos, įsigijusios apleistą namą ar butą, ieško statybininkų. Pastaruoju metu sandorį dažniausiai sudaro su nelegaliai dirbančiomis statybininkų grupėmis. Jie Londone dirba kone dvigubai pigiau nei anglų kompanijos.
Remonto eiga ir ypatumai
Užsakovai, nekilnojamo turto kompanijos, neretai ir pavieniai asmenys su nelegaliais statybininkais sudaro žodines sutartis: apsprendžiama sąmata, darbo eigos klausimai, aptariama, kas name bus keičiama, griaunama ar naujai statoma. Ir jokių raštiškų įpareigojimų ar įsipareigojimų. Dažniausiai net sąmata sudaroma paskubomis. Užsakovai būna atvykėliai iš kitų kraštų, kur gyvenamieji namai gerokai skiriasi nuo europietiškų, todėl jiems nesuprantami kai kurie statybų klausimai. Mums, lietuviams statybininkams, dėl to susidaro papildomų sunkumų, o kai kuriuos darbus tenka atlikti veltui. Dažniausiai tenka remontuoti šimtamečius ar senesnius namus. Dirbti tenka atsargiai, nes viskas būna suirę, sudūlėję. Nuo nedidelės vibracijos, stuksenimų griūva lubos, kaminai. Dėl to atsiranda nenumatytų papildomų darbų. Tik papildomo atlygio nebūna. Taip pat tenka atlikti nemažai griovimo darbų, keisti painią it voratinklis elektros instaliaciją. Jei Lietuvoje meistrai, pradėję remonto darbus, gerai žino, kiek darbų (kvadratiniais metrais ar kitos apimties) teks atlikti ir kiek bus atseikėta pinigų, tai Londone teks susitaikyti, kad atlygį nulems tik tempas ir sparta. Taigi teks dirbti netausojant nei fizinių jėgų, nei laiko.
Greitai, dar greičiau, visai greitai....
Dažniausiai būsimieji namo gyventojai - daugiavaikės šeimos iš kitų kontinentų. Jiems reikalingas namas su gausesniu miegamųjų kambarių skaičiumi. Todėl iš 2 - 3 kambarių tenka padaryti 4 - 5. Neretai jie būna tokie mažyčiai, kad vos ne vos telpa lova.
Renovacijai užsakovai dažniausiai parenka pačias pigiausias medžiagas, todėl meistrams iškyla nemažų problemų, norint darbus atlikti kokybiškai.
Du ar trys nelegaliai dirbantys statybininkai renovuojamame name privalo atlikti visus darbus: jie griauna ir mūrija, tinkuoja ir glaisto, tapetuoja ir dažo, kloja plyteles ir atlieka staliaus darbus, keičia elektros instaliaciją. Tik santechnikos darbus atlieka kiti.
Visi darbai atliekami ypatingai greitai. Ne darbų apimtis, o aukšta sparta nulems meistrų atlygį. Nelegalų grupėse uždirbama 300 - 400 svarų sterlingų per savaitę. Jei atsiranda nenumatytų sunkumų arba meistrai pritingi, vos ne vos pavyksta per dieną uždirbti 40 svarų. Todėl dėl spartos aukojama daug kas, net saugumo reikalavimai. Netgi sudėtingi aukštuminiai darbai, dviejų ir netgi trijų aukštų namai dažomi stovint ant kopėčių. Todėl pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų. Suluošinti žmonės priversti grįžti į Lietuvą. Apie nedarbingumo lapelius, kompensacijas - nėra ir kalbų. Dirbi tol - kol gali.
Kokybė be...kokybės
Kokybišką darbą nelegalų grupėse kuriam laikui teks pamiršti. Tiek darbdavius, tiek nekilnojamo turto savininkus tenkina tik viena sąlyga - namą privalu užbaigti per kuo trumpesnį laikotarpį. Vyrai, norėdami kuo greičiau atlikti darbus, darbo metu tiesiog bėgte bėga. Svarbu, kad brokas nekristų į akis. Jis visokiausiais būdais užmaskuojamas. Darbą palengvina tai, kad beveik visos vidinės namo sienos klijuojamos storais tapetais. Po to jos dažomos. Dažyti stengiamasi neryškia, dažniausiai šviesia spalva. Taigi statybininkai ilgai nesivargina tinkamai ruošdami sienas. Neprofesionalūs tinkuotojai spėriai užlygina nelygumus, šiek tiek paglaisto - ir paviršius tapetavimui paruoštas.
Lubos senajame name nelygios, neretai gumbuotos, įtrūkinėjusios, bet jų kokybę nekreipiama jokio dėmesio.Visus nelygumus šiek tiek paslepia struktūriniai dažai. Neretai užsakovai pageidauja lubas išmarginti tam tikru ornamentu, raštu.
Staliaus darbus taip pat atlieka tas pats tinkuotojas ar mūrininkas. Apie tikslų durų vyrių, spynų, rankenų suleidimą nėra ko ir kalbėti. Taip pat meistrai daug nesivargina klodami plyteles virtuvėje ar vonios kambaryje.
Būsimieji pirkėjai nekreipia dėmesio į atliktų darbų kokybę. Jei pirkėjo šeimą tenkina miegamųjų kambarių skaičius, o namas yra atokiau nuo judrios magistralės, pirkėjas ilgai nesiderės.
Valdžiai neįdomūs
Jei namo, kurį teks renovuoti, kaimynai bus tikri anglai, nemalonumų vargu ar pavyks išvengti. Anglai stebėtinai jautriai reaguoja į kiekvieną bildesį, stuksenimą, pašalinį garsą. Norėdami pademonstruoti savo galią, jie būtinai pakvies valdžios atstovus. Pastarieji į skundus sureaguoja ypač operatyviai. Dažniausiai atvyksta vietinės valdžios atstovai, rečiau municipalinė policija. Ir ką gi? Jie dažniausiai į pastatą neįleidžiami. Yra toks nurodymas: pastatų duris laikyti užrakintas, o atvykėlių į vidų neįleisti. Kiek pamindžikavę prie paradinių durų, jie nukėblina iš kur atvykę. Nesiima jokių prievartinių veiksmų.
Pasitaiko, kad pareigūnams pavyksta patekti į renovuojamą pastatą, kai atvežamos statybinės medžiagos, gabenamas statybinis laužas. Tuomet jie tikrina, ar nėra keičiamos namo sienos, griaunami židiniai, kaminai. Tam reikalingi atitinkami leidimai, o jiems gauti - prireiktų daug laiko. Dažniausiai leidimus pavyksta gauti po pusmečio ar dar vėliau, todėl nelegaliai dirbantys pažeidžia įstatymus. Tik neaišku, kaip naujiems šeimininkams pavyksta įteisinti naujoves.
Atvykę pareigūnai būna draugiški, netgi malonūs. Pateikia vertingų pastabų ar pasiūlymų, tačiau protokolus surašo. Jau po kelių dienų buvusio savininko vardu ima plaukti laiškai su raginimu sumokėti baudą. Už savavališkus darbus baudos siekia 250 svarų. Neaišku, kas tas sąskaitas apmoka, nes buvę savininkai, o kartais ir nuomininkai išvykę nežinia kur. Matyt, Londono pareigūnai, ypač municipalinė policija, turi svarbesnių reikalų, negu gaudyti nelegaliai dirbančius statybininkus. Statybininkai be baimės triūsia ne tik pastatų viduje, bet ir gatvėse, kur tenka dažyti namus, atlikti mūro bei betonavimo darbus.
Lieka gyventi objekte
Baigę namo renovavimo darbus, kartais statybininkai jame ir pasilieka gyventi. To netgi pageidauja kompanijų savininkai. Namas, išvykus statybininkams, ilgėliau negali likti neapgyvendintas, nes jį neteisėtai užims gausi afrikiečių ar azijiečių šeima. Kompanijoms teks daug pavargti, kad juos iškeldintų, ilgai varstyti teismų duris. Jei su įsibrovėliais kartu apsigyvens ir mažamečiai vaikai, laimėti teisme bus ypač sunku.
Statybininkai, apsigyvenę pačių renovuotame name, kurį laiką galės mėgautis nemokamu gyvenamuoju plotu. Jie ne tik nemoka nuomos mokesčių, bet ir veltui naudoja elektros energiją, dujas. Nors energetikai, dujininkai taip pat vaikšto po namus, tikrina skaitiklių parodymus, jie į pastatą neįleidžiami.
Kai namu susidomi pirkėjai, privalu per trumpą laiką išsikeldinti. Dažniausiai tai būtina per vieną vakarą. Transportą ne visada pavyksta gauti, todėl baldus, sukauptą mantą tenka palikti gatvėje. Žmonės prie to yra įpratę. Pradėdami naują gyvenimą naujoje vietoje, jie nuo gatvių rinks kitų išmestus baldus, buitinę techniką.
Lietuviški ypatumai Londono statybvietėse
Netrūksta Londono statybvietėse ir lietuviškų ypatumų. Užtenka ir tradicinio tautiško pavydo, patyčių, psichologinio ir netgi fizinio smurto. Ypač sunkius išbandymus tenka patirti naujokui. Jam, pirmą dieną dar neapsipratusiam su neįprasta aplinka, angliška statybos specifika, teks pademonstruoti visus savo gebėjimus.
Norėdamas išvengti patyčių, įžeidinėjimų, pajuokų, dažnas naujokas dirbs daugiau valandų, netgi savaitgaliais. Nežiūrint visų pastangų, gebėjimų, pirmą savaitę jam bus atseikėta 200 svarų sterlingų. Jei nepasikeis aplinkybės, daugiau uždirbti nepavyks ir po mėnesio, pusmečio, netgi metų.
Prie visų sunkumų mūsų žmonės įpranta. Daug sunkiau, sudėtingiau bus įprasti prie įkyrių senbuvių žvilgsnių, persekiojimų, pavydo ir įtarimų. Mažiausia klaida, lėta sparta, visai nereikšmingi dalykai - nedelsiant bus perduoti darbdaviui.
Darbingesnė, draugiškesnė atmosfera Londono statybvietėje tarp lietuvaičių vyrauja tada, jei mikrogrupė sudaryta dar Lietuvoje iš giminių ir bičiulių. Dirbtinai darbdavio suformuota grupė išyra.
Tėvynėje nelaukiami
Sunkios ir žeminančios darbo bei gyvenimo sąlygos jau po kelių mėnesių tampa nepakeliamos. Jaunesnio amžiaus lietuviai, pramokę anglų kalbos, išvyksta dirbti į anglų kompanijas, kur ir darbo sąlygos, ir atlygiai akivaizdžiai skiriasi. Londone tenka girdėti, kad Lietuvoje trūksta statybininkų, tačiau darbo rinkoje pokyčių nesimato. Atlyginimai Lietuvoje nedaug didėja, o pragyvenimas brangsta. Mūsų šalyje darbdaviai eina lengviausiu keliu - statybininkus kviečia iš Ukrainos ir Baltarusijos. Keista, kad tokiems žingsniams pritaria ir valdžios vyrai. Lietuvoje darbdaviai visais įmanomais būdais siekia apeiti įstatymus. Patys gyvena prabangiai, o darbininkams moka minimalius atlyginimus. Ne paslaptis, kad Lietuvoje už darbą dar atsiskaitoma vokeliuose. Be to, statybos organizacijose didelė darbuotojų kaita, pasitaiko girtavimo atvejų.
Nemaža dalis parvykėlių, nusivylę esama padėtimi Tėvynėje, pasitaikius progai vėl patrauks atgal. Toks gyvenimas.
