Pernykštis šalies nacionalinės valiutos lito susiejimas su nauja bazine valiuta euru neigiamų padarinių Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinkai neturėjo, o kiti veiksniai darė teigiamą įtaką vidaus skolos vertybinių popierių pelningumo mažėjimui.
Tokia išvada padaryta pernai metų VVP rinkos apžvalgoje, kuri ketvirtadienį (02.20) buvo pristatyta centrinio šalies - Lietuvos banko valdybai.
Pasak apžvalgą rengusių specialistų, VVP pelningumas mažėjo dėl bendro pasaulinės ekonomikos vystymosi tempų sulėtėjimo, sąlygojančio pagrindinių valiutų palūkanų mažėjimą, spartėjančios šalies integracijos į Europos ir pasaulio ekonomiką.
"Sėkmingi ilgesnių trukmių Vyriausybės obligacijų išleidimai bei sumažėję VVP pelningumai, gana stabili šių vertybinių popierių paklausa aukcionuose sudaro prielaidas tolesniam vidaus skolos, išreikštos aukcionuose parduotais VVP, vidutinės trukmės ilginimui", - prognozuojama apžvalgoje.
Praėjusiais metais buvo surengti 45 VVP aukcionai - šešiais mažiau negu užpernai. Per praėjusius metus aukcionuose parduota VVP nominaliąja verte už 1,629 mlrd. litų. Bendra vertybinių popierių paklausa aukcionuose siekė 3,253 mlrd. litų ir du kartus viršijo aukcionuose parduotą VVP kiekį nominaliąja verte.
Pernai aukcionuose parduotų Vyriausybės vertybinių popierių kiekis apyvartoje nominaliąja verte padidėjo 740,858 mln. litų, arba 42,4 proc.
Vidutinis aukcionuose parduotų iždo vekselių pelningumas pernai buvo 3,69 proc. (1,98 proc. mažesnis nei užpernai), o Vyriausybės obligacijų - 5,2 proc. (2,04 proc. mažesnis nei užpernai).
Anot apžvalgos, mažėjant bazinės valiutos palūkanoms, mažėjo ir aukcionuose parduodamų VVP pelningumas, o tarpbankinėje rinkoje vyraujantis perteklinis likvidumas didino aukcionuose parduodamų VVP paklausą,
Statistika rodo, kad praėjusių metų pabaigoje valstybės vidaus skola, išreikšta šalies viduje išleistais apyvartiniais ir neapyvartiniais - įskaitant taupymo lakštus, VVP bankams restruktūrizuoti ir LAIB kreditorių fizinių asmenų įsipareigojimams padengti Vyriausybės vertybiniais popieriais - nominaliąja verte sudarė 3,489 mlrd. litų, arba 26,5 proc. visos buvusios valstybės skolos. 2001 metų pabaigoje Vyriausybės išleisti skolos vertybiniai popieriai sudarė 20 proc. visos buvusios valstybės skolos, arba 88,3 proc. tuo metu buvusios vidaus skolos.
Investuotojų į VVP struktūra didžiausiųjų investuotojų grupių atžvilgiu per praėjusius metus beveik nepasikeitė, o bendrosios tendencijos išliko panašios, kaip ir ankstesniais laikotarpiais - mažėjant VVP pelningumams pirminėje rinkoje, pagrindiniais vertybinių popierių investuotojais išlieka komerciniai bankai bei draudimo įmonės. Užsienio investuotojai, kaip ir anksčiau, investavimu į VVP nesidomi, nes randa likvidumo ir pelningumo prasme patrauklesnių alternatyvų kitose kylančiose rinkose.
ELTA
