Sigitas STASAITIS
Nuosprendis kalėti iki mirties - visada neeilinė istorija. Naujausio Lietuvos "mirtininko" Dovydo Kriaučiūno (19 m.) istorija - išskirtinė tarp išskirtinių. Vos prieš mėnesį tapęs pilnamečiu, D. Kriaučiūnas, apimtas įsiūčio, dėl užgaulaus žodžio nužudė dvi pažįstamas bendraamžes merginas. Dovydui išsisukti bandė padėti jo motina Aldona Kriaučiūnaitė, diplomuota teisininkė, buvusi milicijos darbuotoja. Šioje istorijoje rasite ir keistą meilės romaną, ir policijos pasiklausomą mobiliojo ryšio telefoną izoliatoriaus kameroje, ir šantažo laišką, ir net įrodymus, kaip už piktą elgesį likimas moka atkeršyti.
Tyla išgąsdino motiną
Sutuoktiniai šiauliečiai Stankai prieš trejetą metų su abiem nepilnamečiais vaikais išvyko laimės ieškoti į Angliją. Emigrantai visgi nutarė nenukirsti saitų su gimtine, todėl Šiauliuose, Lyros gatvėje, 30-ajame daugiabutyje, nuosavo buto nepardavė, nuolat iš Anglijos siuntė pinigų jam išlaikyti.
Pernai Stankų dukrai Aušrai sukako 18 metų. Mergina jau dirbo, buvo labai savarankiška, tad tėvai nepabijojo pernai gegužę jos vienos išleisti skristi atostogų į Lietuvą, patys planuodami atvykti kiek vėliau. Mergina sėkmingai atskrido ir beveik mėnesį tėvų bute Šiauliuose gyveno viena, kasdien telefonu pranešdama mamai, kad viskas gerai. Birželio 25-ąją skambučiai netikėtai nutrūko - Aušra nustojo skambinti, o surinkusi dukros numerį Dalia Stankienė vis išgirsdavo, kad telefonas išjungtas arba yra už ryšio zonos. Labai sunerimusi D. Stankienė paskambino Šiauliuose gyvenančiam savo tėvui Kazimierui Timofejevui, turinčiam jos buto raktus, ir paprašė, kad jis užsuktų į butą ir pažiūrėtų, kodėl gi dukra nutilusi. Radęs užrakintas buto duris vyriškis pagalvojo, kad anūkė bus kur nors išvykusi savaitgaliui, todėl dar nepanikavo. Kai niekas į butą neįsileido ir birželio 29-ąją, K.Timofejevas grįžo su raktais ir atrakinęs duris nedrąsiai įžengė į butą.
Žudikas nukirto pirštą
K. Timofejevas netrukus suklikęs išbėgo lauk šauktis policijos - bute gulėjo žiauriai nužudytos anūkės ir dar kažkokios merginos lavonai. Apžiūrėdami nusikaltimo vietą šiurpo net visko matę pareigūnai - dvi merginos buvo uždaužytos metaliniu strypu, subadytos peiliu, perjautos jų rankų venos. Sudarkytas A. Stankutės kūnas rastas virtuvėje. Miegamajame tysojo Aušros draugės ir kaimynės bendraamžės Indrės Staškauskytės lavonas, uždengtas paklode. Nuriedėjęs prie lovos, gulėjo nukirstas vienas pirštukas.
Ekspertai nustatė, kad merginos nužudytos prieš kelias dienas. Kaimynai tvirtino nieko įtartino negirdėję, apsižiūrėjęs K. Timofejevas pastebėjo, jog dingęs televizorius, muzikinis centras bei dar kai kurie daiktai.
Kadangi buto durys nelaužtos, buvo iškelta versija, kad merginas nužudė nusikaltėlis ar nusikaltėliai, kuriuos Aušra pažinojo ir pati įsileido vidun. Nedelsiant buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas. Nemažai padėjo ir bute aptiktas fotoaparatas. Išryškinę juostelę pareigūnai pamatė bute vykusių pobūvių scenas. Dera pripažinti, kad aštuoniolika - dar ne tas amžius, kai galima pasitikėti visais tokio amžiaus vaikais ir palikti juos ilgam be priežiūros. Fotoaparate įamžintos išgertuvių ir net glamonių scenos. Tačiau pareigūnams rūpėjo ne moralė - jie nustatinėjo pavardes visų, kuriuos tik buvo įmanoma pažinti nuotraukose, juos gaudė ir tardė. Liepos 1-ąją buvo sulaikytas dar vienas merginų pažįstamas, Dovydas Kriaučiūnas.
Greitai praskydo ir prisipažino
Pernai pavasarį D. Kriaučiūnui sukako 18 metų, jis šiaip ne taip baigė ir Šiaulių Lieporių vidurinę mokyklą, kurioje besimokydamas buvo apsivogęs. Sulaikydami Dovydą pareigūnai žinojo, kad vaikinas puikiai pažinojo nužudytąsias merginas - su Aušra jis lankė vieną vaikų darželį, vėliau kurį laiką mokėsi toje pačioje klasėje.
Parvykusiai iš Anglijos A. Stankutei buvo nuobodu vienai tuščiame bute, tad mergina dažnai pasikviesdavo tame pačiame name gyvenusią Indrę Staškauskytę. Pastaroji pas Aušrą būdavo ištisas dienas, neretai ir nakvodavo.
Sulaikytas Dovydas neneigė retkarčiais užeidavęs į Stankų butą, kur bendraudavęs su Aušra ir Indre. Pareigūnai skubiai atliko kratą jaunuolio kambaryje bei pas Dovydo merginą ir rado iš Stankų buto dingusių daiktų. Svarbiausia, Dovydo draugė paliudijo, kad birželio 25-osios popietę Dovydas jai rodė tris nenaujus mobiliojo ryšio telefonus ir siūlė išsirinkti vieną dovanų. Lygiai tokius, kokius turėjo Aušra su Indre...
Paprašytas papasakoti kiekvieną minutę, kada ir kur buvo birželio paskutinę savaitę, vaikinas ėmė painiotis. Galop jis praskydo ir prisipažino nužudęs abi merginas.
Žudė įsiutęs už žodį
Pasak D. Kriaučiūno, birželio 25-osios vėlų rytą jis užsuko pas Aušrą pasišnekėti. Bute, kaip visuomet, rado ir Indrę, kuri tuo metu kilo iš lovos. Nežinia dėl ko vaikinas su merginomis virtuvėje susipyko. D. Kriaučiūnas teigė, kad merginos pasišaipė iš jo ir jo merginos. Dovydas į tai atsakė grasinimais. Panelės neliko skolingos, D. Kriaučiūnui pagrasino, kad jų pažįstami vyrukai išmalsią jam snukį. Po tokių žodžių Dovydui užvirė kraujas - pasidavęs įniršiui jis trenkė A. Stankutei kumščiu į veidą ir, pačiupęs pirmą po ranka pasitaikiusį metalinį daiktą, smogė per viršugalvį. Mergina nugriuvo, o Indrė cypdama apsisuko bėgti. Toli, aišku, nenubėgo. Miegamajame ją pavijęs įsiutėlis ėmė iš visų jėgų daužyti gelžgaliu per galvą. Indrė jau gulėjo be sąmonės, o Dovydas nesiliovė ją daužyti. Vėliau ekspertai suskaičiavo 12 smūgių žymes.
Tada banditas atsikvošėjo ir kvailai nutarė merginas pribaigti, kad išvengtų atsakomybės. Jis virtuvėje susirado aštrų virtuvinį peilį, grįžo į miegamąjį, pasilenkė prie gulinčios I. Staškauskytės ir perrėžė abiejų rankų venas, kad mirtinai nukraujuotų. Sugrįžęs į virtuvę pribaigė Aušrą.
Užklojęs lavonus vogė
Pribaigęs merginas, žmogžudys nepuolė bėgti. Jis šaltakraujiškai ant lavonų užmetė po audeklą ir neskubėdamas ėmėsi bute šeimininkauti. Nužudytųjų kūnams nespėjus atšalti, jis iš A. Stankutės mobiliojo ryšio telefonu paskambino savo draugei ir pakvietė į pasimatymą. Išeidamas kruopščiai užrakino duris, raktą įsidėjo kišenėn. Susitikęs su mergina jis jai parodė pavogtus telefonus ir išdidus pasiūlė kurį nors vieną išsirinkti dovanų. Antrąjį telefoną išgama pasiliko sau, o trečią už 230 litų pardavė matytam vaikinui. Sutemus Dovydas sugrįžo į butą dar du kartus. Žengdamas per tamsoje gulinčius lavonus, išsinešė televizorių, sugrįžęs pavogė muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos (ją vėliau irgi padovanojo savo panelei) bei kitokių vertingesnių smulkmenų.
Televizorių D. Kriaučiūnas pasistatė savo kambaryje, o muzikinį centrą nunešė į lombardą, kur įkeitė už 250 litų. Tačiau prieš išmokėdamas pinigus lombardo darbuotojas pareikalavo paso. D. Kriaučiūnas staiga atsikvošėjęs išsigando, kad pagal likusį įrašą gali įkliūti. Jis pamelavo dokumentą tuoj atnešiąs, o pats tuo metu paprašė draugo, kad šis skubiai lombarde išpirktų muzikinį centrą. Darbuotojas daiktą pardavė nebelaukdamas jo savininko paso. Už šią paslaugą žudikas muzikinį centrą leido pasilikti draugui.
Tokius savo parodymus D. Kriaučiūnas pakartojo girdint advokatui, nuvežtas į butą parodė, kaip ir kur žudė Aušrą su Indre. Ekspertai merginų panagėse rado mikrodalelių nuo Dovydo drabužių.
Motinos pamokytas ėmė meluoti
Netrukus po to D. Kriaučiūnui buvo leista pasimatyti su motina, šiuo metu dirbančia Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Po pasimatymo kalinys išsigynė savo prisipažinimo, ėmė tvirtinti, kad save apkalbėjo policininkų kankinamas. Negana to, D. Kriaučiūno kameroje paslaptingu būdu atsirado mobiliojo ryšio telefonas. "Akistatos" žiniomis, tai nebuvo prižiūrėtojų žioplumas, o slapta policijos operacija leisti tartis su motina, kaip geriau sukti uodegą. Nežinodamas, kad pokalbiai įrašinėjami, kalinys ėmė nuolat skambinėti mamytei, o ši sūnui kekėmis žarstė patarimus, ką šnekėti tardytojams, o ką nutylėti.
D. Kriaučiūnui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nutiko nepaprasta istorija. Kartu su Dovydu vienoje kameroje kurį laiką kalėjęs už taksisto plėšimą nuteistas Tomas Osis (23 m.) pernai spalį A. Kriaučiūnaitei atsiuntė šantažuojantį laišką. Kalinys rašė žinąs, kad Dovydas nužudė dvi merginas, ir už tylėjimą pareikalavo didžiulio siuntinio su skanėstais, kišeninio kompaktinių plokštelių grotuvo ir 200 litų grynaisiais. A. Kriaučiūnaitė su laišku nupuolė į prokuratūrą, kur pareikalavo šantažuotoją nedelsiant patraukti atsakomybėn. T. Osis neseniai buvo nuteistas už turto prievartavimą šantažo būdu. Aldona teisme kategoriškai reikalavo šantažuotoją nubausti kiek tik įstatymas leidžia griežčiau.
Teisme parodė liežuvį
Prasidėjus sūnaus teismui A. Kriaučiūnaitė užmiršo savo griežtumą ir jau reikalavo Dovydą dėl žmogžudysčių visai išteisinti - jis, girdi, nežudė. Žudė... mafija. Proceso metu pasireiškė A. Kriaučiūnaitės ir protingumas, ir ūmus būdas. Pertraukų tarp posėdžių metu Aldona ne sykį su nužudytųjų mamomis kalbėjo pakeltu balsu, o kartą vienai jų parodė liežuvį. Už tai labai protingu ėjimu teisininkai vadina A. Kriaučiūnaitės bei advokato pasiektą reikalavimą teisiamajam skirti socialinę ekspertizę, kuri išaiškintų, ar jos aštuoniolikmetis vienturtis - socialiai subrendęs. Mat jei pagal naujo Baudžiamojo kodekso įstatymus pavyktų įrodyti, kad žudydamas dvi merginas Dovydukas buvo paikas nesubrendėlis berniukas, jam teismas galėtų skirti bausmę tik kaip nepilnamečiui - daugiausia 10 metų.
Po mėnesio teisme skelbiant ekspertizės išvadą A. Kriaučiūnaitė aiktelėjo - Dovydas pripažintas socialiai subrendęs, puikiai suvokiantis atsakomybę bei galimas savo veiksmų pasekmes. Prieš masę įrodymų beliko juokingi advokato argumentai: "Peiliu ir strypu ginkluotas Dovydas nebūtų galėjęs įveikti dviejų merginų"...
Tardamas paskutinį žodį D. Kriaučiūnas eilinį kartą pakartojo save apkalbėjęs, merginų nežudęs, kaltino policininkus smurtu bei teigė tiek daug daiktų, kiek įrašyta kaltinamojoje išvadoje, jis nepavogęs - vaikinas vis dar tikėjo atsipirkti keleriais metais už grotų... Baigdamas kaltinamasis paprašė teismo vėl apklausti jo motiną, kuri neva jau pasakysianti žudikų vardus. Ši pigi išmonė teismui buvo visai neįdomi, A. Kriaučiūnaitės niekas nieko nebeklausė...
Išgirdusi nuosprendį alpo
Nuosprendžiui teisėjai ruošėsi apie savaitę. Jo skelbimo dieną į teismą atėjo nužudytų mergaičių motinos, už kurių atsisėdo A. Kriaučiūnaitė su dviem draugėmis. Dovydo tėvo salėje nebuvo matyti. Įvestas ir teismo narve užrakintas D. Kriaučiūnas kaip visada sėdėjo tyliai panarinęs galvą, o įėjus teisėjų kolegijai žvelgė kažkur į tolį nieko nematančiomis akimis. Pradėjus skaityti nuosprendį tapo taip tylu, kad būtum girdėjęs nukrentant adatą - visi nuščiuvę gaudė kiekvieną teisėjo žodį.
Teisėjų kolegijos pirmininkui paskelbus, kad "Kriaučiūnas pripažįstamas kaltu (...) ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos", garsiai aiktelėjusi A. Kriaučiūnaitė susmuko paplūdusi ašaromis. Dovydo akyse irgi suspindo šykšti ašara. Bet tik akimirkai. Žudikas ir toliau žvelgė į tolį savo dar labai vaikišku, bet kartu kažkokiu piktu žvilgsniu.
Nuteistasis buvo paskubomis išvestas, apsiverkusios iš salės neskubėdamos išėjo ir Aušros bei Indrės mamos, o A. Kriaučiūnaitė dar ilgai raudojo įsikniaubusi draugėms į skreitą. Kitados kitiems mėtytos pykčio strėlės pagaliau kiaurai pervėrė ir Aldonos širdį...
S. Stasaičio nuotr.
Raštu ir prie advokato prisipažinęs, kaip papjovė merginas, po pasimatymo su motina D. Kriaučiūnas ėmė neigti žudęs.
(Kriauciuns-1-2-3-4.jpg);
Pasak nužudytų merginų motinų (pirmoje eilėje) A. Kriaučiūnaitė (trečioje eilė pirma iš kairės) su jomis kalbėjo pakeltu tonu, o kartą net parodė liežuvį.
(Kriauciuns-5.jpg);
