Nulinkusiai šakai nelemta atsitiesti
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai mano, kad Lietuvoje greičiausiai nėra kitos tokios motinos, kaip Reda Beniulienė (34 m.) Marijampolėje. Sakant glaustai, tai moteris, prigimdžiusi lietuviukų užsieniui. Tiesa, užsienyje, įtėvių namuose, šiuo metu gyvena dar tik keturi iš dešimties Redos pagimdytų vaikų. Tačiau VTAS darbuotojai turi duomenų, kad trimis Alytaus kūdikių namuose ir dviem Alytaus vaikų globos namuose augančiais Beniuliukais vėl ne šiaip sau domisi taip pat užsieniečiai, jau pramynę vingiuotus įsivaikinimo kelius.
Praeitis - neištrinama
Redos Beniulienės nuopuolio ir pakilimo istoriją "Akistata" pasakojo bene prieš trejus metus. Tuomet moteris, prieš kelerius metus praradusi motinos teises į penkis savo pirmagimius, nedideliame bendrabučio kambarėlyje auginosi, kaip ji pati sakė, antrąją vadą - dvi pamečiui gimusias dukreles ir dvynukus sūnus, vos pusmečio sulaukusius jaunėlius. Jauna mama tada apgailestavo dėl graudžios bei nesugrąžinamos savo praeities ir filosofiškai dėstė, jog "praeities ištrinti nebeįmanoma - ją galima tik primiršti". Tuokart korespondentės paklausta, kiek dar vaikučių planuojanti pagimdyti, keturių naujų mažylių mama Reda įtikinamai atsakė, kad rimtai pasiryžusi "antroje vadoje" turėti tiek, kiek "iš jos valdžia atėmė" (penkis). Taigi tarsi naujam gyvenimui prisikėlusi mama (gamta motinystės teisių juk neatėmė!) po kelių mėnesių pagimdė dešimtąjį savo vaiką, kuris šiandien jau pradėjęs trečiuosius. Redos pagranduko gimimas sutapo su gedulo nuotaikomis - bene prieš savaitę iki gimdymo iš gyvenimo savo noru pasitraukė Redos sugyventinis Valentinas (29 m.). Antrą kartą be savo gyvenimo draugo likusi moteris netrukus pradėjo kartoti anksčiau jau padarytas, kaip pati buvo įvardinusi, savo jaunystės klaidas - tarsi gyvenimo ratas būtų atsisukęs atgal...
Prezervatyvai... duoninėje
Savo pirmagimį Marių Reda Beniulienė pagimdė būdama dvidešimties. Po metų gimė Aistė. Anot Redos, labai greitai tapo aišku, kad santuoka su dvejais metais už ją vyresniu šių vaikų tėvu Alfredu Beniuliu nenusisekusi. Esą vyras greitai pradėjęs gerti ir valkiotis, o netrukus patekęs už grotų. Tuomet moteris pasinėrė į neaiškias kompanijas, kuriose užmiršdavo turinti vaikus. O šie lyg tyčia prašėsi ir prašėsi į pasaulį. Vyrui sėdint kalėjime, praėjus vos dešimčiai mėnesių po Aistės gimimo, Reda pagimdė sūnų Lauryną, po pustrečių metų gimė Jovita, dar po dvejų - Ieva. Visi penki buvo įregistruoti Beniulių pavarde, nors Redos sutuoktinis, savo moterį seniai palikęs likimo valiai, pripažino tik du savo vaikus - Redos pirmagimius.
Daugiavaikės Redos atžalos tapo VTAS darbuotojų skauduliu. Bendrabučio kambaryje vaikai būdavo paliekami vieni, verkdavo išalkę, nešvarūs. Kartą aplankyti jie buvo rasti sėdintys bei vaikštantys ant išmatų ir sudžiūvusių duonos plutų tarakonų bei voratinklių pilname kambaryje. Pas mažylių motiną lankydavosi įtartinos kompanijos, dar labiau apšnerkšdavusios netvarkomą butą. Būdavo dienų, kai alkani Beniuliukai namuose tegalėdavo rasti vien druskos. Kartais juos pamaitindavo neapsikentusios bendrabučio kaimynės. Vaikus pamiršusios motinos tekdavo ieškoti jos sugėrovų pastogėse.
Reda nepasikeitė ir jos vaikus įkurdinus savaitiniame darželyje. Gimdytoja savo atžalų nelankė ir gydomų bei auginamų ligoninėje. Pagaliau kai VTAS darbuotojai, Redos kambaryje ieškoję maisto atsargų, duoninėje aptiko tik... krepšelį prezervatyvų, buvo nutarta keturis moters pirmagimius įkurdinti Marijampolės vaikų globos namuose. Mažiausioji vos kelių mėnesių Ievutė tuo metu augo ligoninėje.
Trumpi pragiedruliai
Per dvejus metus, praleistus globos namuose, motina savo vaikus, pasak jų pačių, aplankė tik kartą. Buvo šiek tiek išgėrusi ir atnešė apelsinų. Pažadais nesimėtė. Vaikai buvo labiausiai pasiilgę mažosios Ievutės, kurią tuo metu globojo viena bevaikė šeima. Redai ir Alfredui Beniuliams savo vaikų atsisakius oficialiai, po kiek laiko Ievutė buvo įvaikinta Lietuvoje, kur ir dabar laiminga auga (jau ir mokyklą lanko), o keturis didesniuosius Beniuliukus įsivaikino ir išsivežė JAV gyvenantys sutuoktiniai. Šią žinią Reda sutiko gana ramiai - tarsi draustų save gailėtis kažkam paskubomis parduoto ar atiduoto daikto. Tada ji jau sukosi naujos šeimos rate: turėjo sugyventinį Valentiną ir buvo "apsikrovusi" dviem naujomis atžalėlėmis - pagimdžiusi pametinukes Samantą ir Gintarę. Moteris neslėpė kartais pagalvojanti apie savo "amerikoniukus" ir Ievutę, norinti į juos pažvelgti nors iš šalies. Ji net neturėjo savo penkių pirmagimių nuotraukų - praeitis buvo tarsi paslėpta nedarinėjamame gyvenimo stalčiuje.
VTAS darbuotojai, iš savo dėmesio rato nepaleisdami vėl mama tapusios Redos, šiek tiek baiminosi per daug greitai džiaugtis esą pagaliau sugebėjusia atsitiesti ir šeimai subrendusia moterimi, tačiau pripažino, kad Redos ir Valentino kambarėlyje - visiškai padori kasdienybė: tvarka, pavalgiusios, tėvų rūpesčiu apgaubtos mergaitės, šeimos šiluma. Tai truko bene penkerius metus. Per tą laiką Samanta ir Gintarė sulaukė dar trijų broliukų - dvynių Ernesto bei Eriko ir 2000-aisiais gimusio Manto.
Antrasis nuopuolis
Sunku dabar nustatyti datą, kada, o juo labiau suprasti, kodėl Reda vėl pavargo būti rūpestinga mama - gal palūžo po sugyventinio mirties vėl likusi viena su penkiomis dar labai nesavarankiškomis galvelėmis? Korespondentei, panorusiai susitikti su šiuo metu jau dešimt vaikų Lietuvai ir užsieniui "padovanojusia" motina, jos išklausyti nepavyko, nes, sužinojusi, kas jos teiraujasi, apie pietus jau būdama neblaivi, paprašė kaimynės pasakyti, kad jos nėra, ir užsidarė. Visažinės bendrabučio kaimynės sako, kad dar ir "prie Valentino" Reda pradėjo "eiti į šoną". Valentinas prieš keletą metų buvo patyręs sunkią traumą - po mįslingo "skrydžio" iš ketvirtojo aukšto negalėjo vaikščioti. Tačiau ir invalido vežimėlyje sėdintis vyras kurį laiką sugebėjo tinkamai reguliuoti gausios šeimynos gyvenimą.
Po Valentino mirties VTAS vėl pradėjo atakuoti bendrabučio gyventojų signalai - žmonės primygtinai prašė gelbėti Redos vaikus. Apylinkės gydytoja paguldydavo neprižiūrimus vaikelius į ligoninę - Reda jų nelankydavo, o atsiimdavo tik kelis kartus paraginta. Moteris vėl, kaip ir, anot pačios, darydama "jaunystės klaidas", tarpo nerūpestingose, girtose kompanijose. Neretai palikti vaikučiai kambarėlyje tūnodavo alkani (per vieną VTAS reidą buvo rasti graužiantys vienintelį namuose buvusį maistą - sausų makaronų likučius), kartais laižydavo žalią mėsą arba smalsiomis akelėmis tyrinėdavo aliejaus butelį. Kaimynės dabar grubiai juokauja, kad pastaruoju metu Redos kambaryje būdavo galima išsigydyti slogą - nevalomas šlapimas, neskalbiami drabužiai ir surūgusi patalynė skleisdavo aštrų amoniako kvapą. Redos vaikučiai (vyriausioji mergytė buvo ketverių metukų, jaunėlis - kelių mėnesių) augino ir prižiūrėjo vienas kitą.
Nei jausmo, nei instinkto
Per metus, kol vaikai, rodės, laikinai buvo įkurdinti valdiškuose namuose Alytuje, Reda nerado nei laiko, nei noro juos aplankyti ar bent telefonu pasidomėti. Neskubėdama žaboti drama virtusio savo gyvenimo moteris galiausiai surinko ir išmetė savo vaikų drabužėlius. Tai paskatino padaryti išvadą, kad ir antrasis penketukas daugiavaikei motinai nebereikalingas. Tvarkant reikiamus formalumus buvęs Redos vyras Alfredas Beniulis, kurio pavarde buvo įregistruoti ir keturi "naujos vados" Redos vaikai (Gintarei jos tėvas Valentinas dar spėjo oficialiai suteikti savo pavardę), teisme nuginčijo savo tėvystę. Šie vaikai dabar laikomi esantys nežinomo tėvo. Prieš kurį laiką Marijampolės teismo sprendimu Redai Beniulienei visam laikui (neterminuotai) buvo apribotos motinos teisės jos antrojo vaikų penketuko atžvilgiu. Penki visiškai sveiki, simpatiški, protingi, labai meilūs vaikai tapo niekieno - jie jau įrašyti į įsivaikintinų vaikų apskaitą.
- Mums sunkiai suvokiamas toks Redos elgesys - ji pripažįsta tik kraštutinumus: arba juoda, arba balta, - sakė Marijampolės VTAS darbuotojai. - Ši moteris daugiavaike motina tapo ne protaudama, o gyvendama turbūt tik pagal jai suvokiamus principus. Nei jausmo, nei motinos instinkto joje nebėra. Liko neatsisveikinusi su pirmuoju savo penketuku - graudu buvo žiūrėti, kaip išsivedėme ir antrąjį jos penketuką: be šaltai ištarto žodelio "nu", nieko daugiau neišgirdome.
Reda tebegyvena tame pačiame bendrabutyje - už skolas praradusi turėtą kambarį, įsikraustė į kitą. Dešimt vaikų pagimdžiusi moteris šiandien dienas dažniausiai leidžia svetimuose bendrabučio butuose. Bene absurdiškiausia, kad savo vaikus atstūmusi moteris neretai pakviečiama pasaugoti kaimynų vaikučius: vienus - už pinigus (auklė!?), kitus - už būsimą bendrą pasisėdėjimą prie butelio. Bendrabutyje kalbama, kad Reda negali gyventi be vyro - ir dabar yra ateinančių pas ją. Tad teigti, kad 34 metų moteris yra dešimties vaikų motina, dar nereikia skubėti - gal ji panorės vėl "turėti tiek, kiek valstybė atėmė"?..
