Sigito Stasaičio, "Akistatos" korespondento, gyv. Vytauto 63-12, Šiauliai, tel. (8-21) 39 93 92, mob. tel. (8-298) 4 65 98
Paaiškinimas
Šiauliai 2001 03 26
Nustebau sužinojęs, jog kolega Šiaulių krašto" žurnalistas Linas Garbenis parašė skundą Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl feljetono, kuriame buvo paminėta L. Garbenio pavardė.
Žinodamas, jog skundas bus svarstomas, komisijai noriu paaiškinti svarbias aplinkybes.
1995 metų vasarį pradėjau dirbti "Šiaulių krašto" reporteriu. Ten reporteriu jau dirbo L. Garbenis. Mes abu tame laikraštyje rašėme publikacijas kriminalinėmis temomis ir iš karto tapome geriausiais draugais. Puikiai sutardavome darbo metu ir po jo, bendravome šeimomis.
Man 1997 metais perėjus dirbti į "Akistatos" savaitraštį, draugystė su L. Garbeniu nenutrūko. Mes ir toliau dažnai susitikdavome darbo metu ir po jo, ilgą laiką kartu pietaudavome, vienas kitam padėdavome rinkdamiesi informaciją, skolindavome archyvinę medžiagą, pinigus ir t.t. Iš kolegų ir net policininkų esu girdėjęs užuominų, jog galbūt mes su L. Garbeniu esame homoseksualūs. Taip nėra, todėl replikas nuleisdavau juokais ir niekada nei ėmiau už gryną pinigą, nei įsižeisdavau. Pavyzdžiui, tik skaniai juokiausi, kai 2000-ųjų rudenį minint "Šiaulių krašto" dešimtmetį mes, t.y. L. Garbenis ir S. Stasaitis, gavome nominaciją bei diplomą "Metų pora". Taip sutapo, jog abiejų mūsų redakcijos 1998 metais mus abu pristatė kandidatais gauti dr. Kazio Bobelio bei jo brolio J. Bobelio premijai. Likimo ironija - mes abu gavome premiją, abu po penktąją!
Dabar dėl neva L. Garbenį įžeidžiančių žinių. L. Garbenį minėjusio "Akistatos" feljetono ištakos yra Šiaulių apygardos teisme. "Akistatoje" (vasario 2 d. Nr. 9), buvo išspausdintas mano kritinis straipsnelis "Lietuvos priešas teisėjui išsaugojo pareigas" apie tai, kad apygardos teismo pirmininkas B. Birbilas, norėdamas dirbti ir sulaukęs pensinio amžiaus, pasiskyrė Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlio Petro Raslano niekaip nesibaigiančią bylą. Apie tai "Ekstroje" buvo rašiusi ir Laima Peleckienė. Kritika pasipiktinęs V. Birbilas parašė pareiškimą valstybės saugumo departamentui, todėl mes su L. Peleckiene buvome iškviesti į VSD Šiaulių apygardos skyrių parašyti paaiškinimus. Apie tai vėl rašė žurnalas "Ekstra", didžiulėje publikacijoje V. Birbilą labai kandžiai kritikavo ir "Šiaulių kraštas" (autorius L. Garbenis). Taip atsirado ir feljetonas "Akistatos" korespondentas - užsienio agentas".
Manau, kad iš pirmųjų eilučių akivaizdu, jog publikacija "Akistatos" korespondentas - užsienio agentas" - satyrinis kūrinys: pats save pavadinau neteisybių bei šmeižto skleidėju, KGB agentu, užverbuotu pionierių būrio tarybos pirmininkės Zojos, ir t.t., pridėjau sparnuotų frazių "Jų rankos ilgos" ir t.t. Esu įsitikinęs, jog nė vienas sveikai mąstantis žmogus jokių kaltinimų šiame feljetone nepriims rimtai. Beje, kai pernai "Akistatos" redakcijoje Kaune trumpai dirbau redaktoriumi, tuo metu į tą patį "Akistatos" priedą "Kranklys" feljetonus siuntė ir pats L. Garbenis. Jis rašė įdomiai ir aštriai, buvo įsižeidę kaliniai, tad redakcija savo noru "Kranklyje" spausdino jiems paaiškinimą.
Nesitikėdamas iš bičiulio tokio žingsnio, feljetone paminėjau ir L. Garbenį. Nežinau, kuo jis skundžiasi Žurnalistų ir leidėjų ir etikos komisijai, tačiau manau, jog tuo pačiu, kuo ir "Akistatos" redakcijai: kad neva pavadintas KGB agentu, kad neturi pravardės "Gėjus pas nepilnametę". Beje, atidžiau perskaičius feljetoną turėtų būti akivaizdu, jog L. Garbenis nėra net juokais pavadintas užsienio agentu, yra tik sakinys: "Minėjo ir Liną Garbenį (pravarde "Gėjus pas nepilnametę)". (Citata iš feljetono).
L. Garbenis apie mano feljetoną sužinojo tą pačią dieną, kai jis buvo išspausdintas. Jo paprašytas jam asmeniškai nunešiau ir įteikiau "Akistatos" numerį. Neslėpiau rašęs aš pats, tačiau L. Garbenis perskaitęs nerodė jokių įsižeidimo ženklų. Dar daugiau - po to jis lankėsi pas mane namuose, skolinosi pinigų, pats skolino kompaktines plokšteles. Paprastai įsižeidę žmonės pyksta ne tik ant laikraščio, bet ir ant straipsnio autoriaus.
Sužinojęs, jog L. Garbenis į "Akistatos" redakciją atsiuntė prašymą paneigti žinias, neabejojau, jog mano kolega pokštauja. Natūralu, kad L. Garbenį sutikęs paklausiau, kiek jo ketinimai rimti. L. Garbenis ("Lietuvos ryto" žurnalistui G. Šiupariui bei kitiems kolegoms girdint) ramiai atsakė, jog labai nenorėtų, kad "Akistata" spausdintų jo prašymą-paneigimą, sakė, kad tokiu atveju jis daugiau prisiteisiąs pinigų. Tai kas šiam žmogui svarbiau - garbė ar pinigai?
Atsakymas į visus šiuos klausimus yra paprastas - mano kolega bei bičiulis išsiskyrė su žmona ir dabar labai stokoja pinigų.
Išdėstęs visas šias aplinkybes drįstu prašyti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos L. Garbenio skundą vertinti kaip žurnalistų tarpusavio nesutarimus, nes kad ir koks būtų komisijos sprendimas, jis bus nukreiptas prieš kurį nors iš mūsų, žurnalistų. Daugelį metų artimai bendravau su L. Garbeniu ir esu daugiau nei įsitikinęs, kad dabar jau buvęs mano draugas L. Garbenis "Akistatos" redakciją būtinai paduos į teismą ir reikalaus maksimalios kompensacijos už neva jam padarytą žalą.
Pagarbiai
S. Stasaitis
