Įsivaizduoju, kad Rusijos pasienyje įstrigę mūsų vairuotojai mintis dėsto ne prasčiau nei armatūriniai masonai, kurių svarstymus apie rusų humorą blogas Brazauskas nurodė ankstesniame įraše.
Pasirodo, kad vienas iš populiariausių šnekamosios lietuvių kalbos užpildų – žodis блядь – paimtas iš bažnytinės slavų kalbos. Apie tai nevalstybine kalba aiškina stačiatikių teologas diakonas Kurajevas. Jo pasisakymo tikslas – įtikinti žiūrovus, jog apie dainininkę Madoną jis išsireiškė normiškai. (Pardon, tarpas tekste neišnyksta dėl technikos kaprizų.)
Diakonas Kurajevas nemažai nuveikė, valydamas stačiatikybę nuo apnašų. Ne be jo pastangų nuo stačiatikių bažnyčios buvo atskirti teosofai. Tad jeigu koks nors Vydūno sekėjas užklys į cerkvę, lai žino, jog popui jis yra satanistas.
Žinoma, dėl блядь Kurajevas iš esmės nieko naujo nepasakė. Vietoje to žodžio lietuviai galėtų sakyti blėdis ar blūdas, tačiau bažnytinė slavų kalba jiems mielesnė.
×blė̃dis (brus. блядь) sf. (2) Gs žala, nuostolis, nelaimė: Žiūrėk, tavo arkliai kokią man blė̃dį padarė, visus kopūstus išėdė Užp. Baisu, kad pridarė blė̃dies tie galvijai Sdk. Tegul tokie tegėdys, kurie man darė blėdis KN47. ^ Kur vilkas vaikus veda, ten blėdies nedaro PPr204.
×blū̃das (brus. блyд) sm. (2)
1. MŽ358, IM1861,52 paklydimas, kreivatikystė: Priėmė blūdus pagonijos Tat.
2. J, Ds kliedėjimas, klajojimas; kvailiojimas: Jam užėjo toks blū̃das Rm. Vidunaktis, pats blūdas, pati tamsuma Lp. Pamesim blūdus, nedorus būdus Žem.
3. [K], Ssk pusgalvis, pakvaišėlis; išdykėlis, patvirkėlis: Blū̃das yra pablūdėlis, vis tas pats J. Tu toks blū̃das Pbs. ║ lėbautojas: Girtuokliai ir blūdai pavargsta CII444.
Šaltinis: Lietuvių kalbos žodynas
P.S. Dėl kažkokių mistiškų priežasčių antrojoje įrašo dalyje nepavyksta išnaikinti bald. Tuo nenoriu pasakyti, kad Kuraevas yra бaлдa (bald išnyko neprašytas, bet ne ten, kur reikia - užtat italic negaliu pastatyti stačiai). Trumpai šnekant - blėdis...
***
