LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIAM PROKURORUI LR GENERALINĖ PROKURATŪRA, A. SMETONOS G. 4 LT 2709 VILNIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRUI GEDIMINO PR. 30/1 LT 2600 VILNIUS
NUKENTĖJUSIOJO PRAŠYMAS ČESLOVO ŠESTAKAUSKO 2001 m. vasario 1 d. gyvenančio Lukšio g. 44-19 Kaunas Kaunas
Kreipiuosi į Jus, gerbiami Generalinis Prokurore ir Teisingumo Ministre, tikėdamasis, jog padėsite nustatyti tiesą ir nubausti tikrąjį mano dukters žudiką. Tai paskutinė mano ir nepagydoma liga sergančios mano žmonos viltis, nes, kol esame gyvi, norime pasiekti, kad tikrasis dukters žūties kaltininkas neliktų neįvardintas, taigi ir neišvengtų bausmės. Panevėžio apygardos teismas (b/b Nr. 2-4-7/2000 m.) 2000 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pripažino Kęstutį Ūsą kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 225 str. 2 d., 105 str. 9 p. ir nubaudė jį laisvės atėmimu 12 m. bausmę atliekant sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Priteisė man iš K. Ūso civilinį ieškinį 9105 lt (laidojimo išlaidos ir teisinė pagalba). K. Ūsas nuteistas už tai, kad 1998 metų liepos 13 d., apie 23 val. Mantviliškio km. (Kėdainių raj.) ribose, prie trąšų sandėlio iš chuliganiškų paskatų, suduodamas gulinčiai ant žemės I. Atkočiūnienei kojomis keletą kartų į krūtinę, juosmens-pilvo sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, juosmenyje, dešinės pusės 7-9 šonkaulių lūžius, pilvo sumušimą, lydimą plonųjų žarnų pasaito ir kasos galvutės plyšimų, komplikavusis nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl ko ir įvyko mirtis, tyčia nužudė Iloną Atkočiūnienę (mano dukterį). Šioje byloje dar yra pripažinti kaltais ir nuteisti A. Bacevičius ir G. Stanevičius, pagal BK 225 str. 2 d. už tai, kad tuo pačiu metu, kai buvo mušama I. Atkočiūnienė, toje pačioje vietoje sumušė K. Atkočiūną. Pastarasis šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Šį nuosprendį buvau apskundęs LR Apeliaciniam teismui. 2000 m. rugpjūčio mėn. 30 d. nutartimi šis mano skundas buvo atmestas. Manau, kad Panevėžio apygardos teismo 2000 m. gegužės 17 d. nuosprendis dalyje dėl K. Ūso pripažinimo kaltu pagal BK 105 str. 9 p. ir LR Apeliacinio teismo nutartis yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK normų reikalavimus, kas sutrukdė visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Nuosprendis dalyje dėl K. Ūso pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 105 str. 9 p. yra nepagrįstas ir naikintinas. Jo veika dėl I. Atkočiūnienės epizodo turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 225 str. 2 d. Civilinis ieškinys priteistas ne iš to asmens. Teismo nuosprendis priimtas ignoruojant ir iškraipant BPK 18 str., 85 str. 2 d., 339 str. 2 d. reikalavimų prasmę, kas turėjo akivaizdų poveikį teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Pagrindinis įrodymas, kad ne K. ūsas nužudė I. Atkočiūnienę, yra teismo medicininės ekspertizės išvados. Sutinkamai su BPK 74 str. 2 d., eksperto išvada - tai savarankiška įrodymų rūšis. Abu teismai nepripažino šių įrodymų, paneigė juos "pagal savo vidinį įsitikinimą", pagrįstą "objektyviu" bylos išnagrinėjimu su nuoroda į BK 85 str. 3 d., kad ekspertizės aktas teismui neprivalomas. Tačiau, taikant minėtą nuostatą, nebuvo įvykdytas BPK 83 str. 3 d. reikalavimas, kad nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Teismo ekspertų išvados medicinine prasme nėra motyvuotos ir paneigtos. Formaliai šį reikalavimą bandė paneigti nukentėjusiojo parodymais ir diletantiškais samprotavimais, kurie iš esmės prieštarauja med. ekspertų išvadoms, o taip pat teismo medicinos mokslui ir bylos medžiagai. Kad K. Ūsas nuteistas nepagrįstai pagal BK 105 str. 9 p., akivaizdžiai matyti pagal nusikaltimo padarymo laiką ir medicininės ekspertizės išvadoje nurodytą mirties laiką. Nuosprendyje nurodoma, kad I. Atkočiūnienė buvo sumušta liepos 13 d., apie 23 val. Liudytoja Bacevičienė nurodo, kad nuteistieji į įvykio vietą atvažiavo apie 00 val.Panašiai tvirtina ir nukent. K. Atkočiūnas. Jis nurodo, kad apie 23 val. priėjo 4 siluetai (t. 1, b. l. 83). Pagal tokius parodymus seka, kad I. Atkočiūnienė buvo sumušta 23 - 00 val. laike. 2000 05 08d. teismo med. ekspertizės akto 8 p. nurodyta, kad I. Atkočiūnienė mirė 8 - 14 val. iki lavoninių reiškinių ištyrimo. Lavoniniai reiškiniai nustatyti 14 d. 7 val. 30 min. Net jeigu imti minimalų ekspertų nustatymo laiką - 8 val, I. Atkočiūnienė turėjo būti mirusi 13 d., 23 val. 30 min. Tokiu atveju mirtis turėjo būti staigi, iškart po smūgio sudavimo. Bylos medžiaga to nepatvirtina. Akto 6.1 p. yra nurodyta, kad I. Atkočiūnienė po pilvo sumušimo galėjo būti gyva iki 6 val.! Reiškia, ji buvo sumušta žymiai anksčiau, ką patvirtina bylos aplinkybės. Pagal anksčiau nurodytą elementarią aritmetiką (neimant netgi ekspertų nurodyto laiko vidurkio) akivaizdu, kad K. Ūsas atvykęs į įvykio vietą turėjo spirti jau nebegyvai moteriai, arba geriausiu atveju ji turėjo mirti iškart po spyrio. Tai iš esmės prieštarauja teismo med. ekspertų išvadoms. Jeigu dar padidinti ekspertų nurodyto mirties laiko diapazoną arčiau vidurkio bent 1-2 val., akivaizdu, kad I. Atkočiūnienė buvo sumušta (suduoti lemtingi spyriai į pilvą) dar nuteistajam neatvykus. Ką patvirtina ir bendras 22-jų smūgių žymių buvimas ant jos kūno. Kaip jau minėta, Apeliacinis teismas šį prieštaravimą "panaikina" paneigdamas ekspertų išvadą, jog mirtis įvyko prieš 8-14 val. Motyvas, kad tai tėra tik tikimybinė prielaida apie galimas mirties laiko ribas, kadangi mirties laikas grindžiamas tik lavono ankstyvaisiais lavoniniais reiškiniais. Toks motyvas yra niekinis, kadangi ignoruoja teismo medicinos mokslą. Iš teismo medicinos pradžiamokslio žinoma, kad iš lavoninių reiškinių teismo med. ekspertas gali daryti pagrįstas išvadas, reiškmingas tardymo organams ir teismui. Iš lavono reiškinių ekspertas gali spręsti ne tik kada žmogus mirė, kokia buvo jo padėtis po mirties ir apytikriai netgi mirties priežastį. Jeigu ekspertai nebūtų galėję nustatyti mirties laiko, išvadoje tai būtų nurodyta. Kita vertus, prieš nurodydamas tokius motyvus, teismas privalėjo išsiaiškinti su med. ekspertais, ar tai iš tikrųjų tikimybinė prielaida, ar ankstyvieji lavoniniai reiškiniai nėra pakankamas kriterijus (moksliškai pagrįstas) mirties laikui nustatyti. Tai nebuvo padaryta (BPK 18 str.) Kita vertus, teismui paneigus teismo med. ekspertų nustatytą I. Atkočiūnienės mirties laiką, tampa neaišku, kada ji mirė.Praktiškai ši aplinkybė byloje lieka nenustatyta. Panašia "metodika" teismai paneigia ir kitą svarbią med. ekspertų išvadą. Med. ekspertizės akte Nr. 193/98 nurodoma, kad I. Atkočiūnienės lavone be sužalojimų krūtinės, juosmens-pilvo srityje dar rasti sužalojimai veide, galvoje, rankose, klubo srityje (iš kaltinimo K. Ūsui jie pašalinti ir inkriminuoti 2-3 spyriai). Iš viso suduota ne mažiau 22 smūgių! Kas padarė kitus sužalojimus? Bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, kad ketvirtį paros prieš susitinkant su K. ūsu ir kitais nuteistaisiais I. Atkočiūnienė bendravo vienudu su K. Atkočiūnu. Neginčytinai nustatyta, kad iki liekant jiems dviems I. Atkočiūnienė nebuvo sužalota. Prieš K. Atkočiūną b. b. nutraukta, kadangi jis neigia mušęs velionę, aiškina, kad ji susižalojo griuvinėdama. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Atkočiūnas I. Atkočiūnienę mušdavo ir anksčiau, yra ją sužalojęs, grasinęs nužudyti (liud. A. Skirys t. 1, b.l. 113, liud. Ribakauskienė t. 1, b. l. 117, liud. Gruodis). To neneigia ir pats K. Atkočiūnas. Esant tokioms aplinkybėms, teismai, neatsižvelgdami į bylos medžiagą, prieštaringus K. Atkočiūno parodymus, jų nelogiškumą, tiki būtent jo parodymais, o ne med. ekspertų išvadomis. Tokiu būdu formuojama teisminė praktika, kad med. ekspertai yra visiškai nekompetetingi, negali atriboti sužalojimų suduodant smūgius nuo sužalojimų, būdingų griuvimui, o ką jau kalbėti apie mirties laiko nustatymą. Netikėti med. ekspertų išvadomis šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Teismo medicinos prasme ekspertizės akto išvados nėra paneigtos. BPK 85 str. 3 d., 18 str. reikalavimai nėra išpildyti. Aukščiau paminėti teismų motyvai yra tendencingi ir šališki. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas spėjimu (BPK 339 str.), dar blogiau teismo iškreiptais faktais. K. Atkočiūnas parodė, kad einant kartu su I. Atkočiūniene ji pasakė, jog nori miego ir atsigulė. Pradėjo lyti lietus, todėl K. Atkočiūnas nutempė ją į sandėlį. (Iš byloje esančios Dotnuvos agrometeorologijos stoties pažymos matyti, kad liepos 13 d. nuo 16 val. iki 24 val. jokio lietaus nebuvo). Betempiant jai nusmuko kelnės. K. Atkočiūnas kažkodėl to nepastebėjo ir kaip "rūpestingas" vyras vilko ją pusnuogę asfaltu nemažą atstumą. (Įvykio vietos aprašymo protokolas t. 1, b. l. 7. Nugaros ir užpakalio srityje matyti nubrozdijimai, tempimo žymės). Kokiu tikslu reikėjo tempti pusnuogę moterį asfaltu nuo lietaus, kurio nebuvo padarant vilkimu sužalojimus? Ir šis "loginis" paaiškinimas niekam nesukėlė abejonių, b/b prieš K. Atkočiūną nutraukiama, jis tampa nukentėjusiuoju. Kad lietaus nebuvo moters vilkimo metu 16 - 24 val intervale patvirtina byloje esanti Dotnuvos agrometeorologijos stoties pažyma (t. 2, b.l. 530). Tuo laiku buvo rūkana. Apeliacinis teismas, paaiškindamas nelogišką K. Atkočiūno aiškinimą ir elgesį"pašalina" tokį prieštaravimą nurodydamas, kad tą dieną vistiek buvo drėgnos oro sąlygos, tačiau nepaaiškina kas geriau - drėgmė, ar "transportavimas" pusnuogio kūno asfaltu. Apeliacinis teismas "neįžvelgia" skirtumo tarp lietaus ir rūkanos, ir tokius prieštaravimus traktuoja nukentėjusiojo K. Atkočiūno naudai. Ar tai ir yra objektyvus ir visapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas? Nuosprendyje teismas, vertindamas liud. D. Bacevičienės ir kitus parodymus (ji parodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu) nurodo, kad neatitikimus parodymuose galima paaiškinti tuo, kad įvykio vieta nebuvo pakankamai apšviesta. Tuo tarpu tamsoje mušamo K. Atkočiūno parodymai, kad jis matė spardomą žmoną teismui nekelia abejonių. Neadekvatus K. Atkočiūno elgesys ir po įvykio. "Rūpestingas vyras", gelbstintis žmoną nuo lietaus, nedalyvauja žmonos laidotuvėse. Savo parodymuose dėl jo paties sumušimo tirštinamos spalvos, pripažintas nukentėjusiuoju byloje samdosi advokatą, nors jokio civilinio ieškinio niekam nėra pareiškęs. Tai rodo, kad K. Atkočiūnas yra nenuoširdus, klaidino tardymą ir teismą, stengdamasis suversti kaltę kitam asmeniui, o pats siekė išvengti atsakomybės, kas jam ir pavyko. Teismui tokie parodymai ir tokios aplinkybės nesukėlė jokių abejonių. Priešingai, net med. ekspertų išvados vertinamos kritiškai - tik ne K. Atkočiūno parodymai. Klaidinanti teismą yra ir Kėdainių ekspertinio skyriaus teismo medicinos eksperto V. Barausko tiesos neatitinkanti ekspertizės išvada apie K. Atkočiūnui padarytą apysunkį kūno sužalojimą. Ekspertas teigia, kad K. Atkočiūnui buvo sulaužyti šonkauliai, sumušti inkstai, randa ir kitų kūno sužalojimų. Deja, pakartotinai atlikta teismo medicininė ekspertizė nurodo, kad K. Atkočiūnas tada nebuvo sužalotas. Tai irgi rodo, kad K. Atkočiūnas stengiasi išvengti atsakomybės ir kaltę dėl I. Atkočiūnienės mirties suversti kitam asmeniui. Šiuo atveju teismo medicinos ekspertas V. Barauskas prisidėjo prie nusikaltimo slėpimo ir nusižengė teismo medicinos eksperto priesaikai pagal BK 293 str. Teismuose ši nuostata nebuvo nagrinėta ir liko neišaiškinta. Teismai paneigė med. ekspertų išvadas apie I. Atkočiūnienės mirties laiką, kas ir yra svarbiausias bylos nagrinėjimo kriterijus. Man nerašytiniais duomenimis yra žinoma, kad mano dukters I. Atkočiūnienės mirties laikas yra 1998 metų liepos 13 d. tarp 17 ir 19 valandos - tai sužinojau per pokalbį su Panevėžio ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertu.
Todėl labai prašau: 1. Atsižvelgti į šiame prašyme išdėstytus argumentus ir naikinti priimtus teismų nuosprendžius bei nutartis. 2. bylą grąžinti tardymui papildyti, tai yra skirti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų komisijai. Tikiu teisingumu, tikiu, kad tiesa turi nugalėti. Už dukters nužudymą nuteistas ne tas žmogus, kuris iš tiesų turėtų atsidurti už grotų. Tikrasis kaltininkas negali likti nenubaustas.
Pagarbiai -
................. Česlovas Šestakauskas
